KūrybaEilėraštis

Prisimenant mus


Prisimenu kad buvom,
O kas nebežinau.
Mažiau negu pora,
Bet už draugus daugiau.

Ir dar žinau mylėjau,
Nebežinau tik ką-
Konkretų būdo bruožą?
O gal visą tave?

Aš visada ilgėjausi,
Tų mėlynų akių.
"Žinau, tai buvo meilė",
Aš mintyse tariu.

Kai tu matei tik liūdesį,
Šypsojausi širdy.
Kodėl kaskart prabilusi,
Tu tyliai pravirksti?

Kodėl kaskart ištarus "išeinu", tu sugrįžti,
Ir dar kartą įrodai kad šie jausmai tikri?
Kasdieną man kartojai kad ateities nėra,
Kodėl dabar džiaugiesi tik kai esu šalia?..

Komentarai