KūrybaEilėraštis

Rožė


Paėmęs rožę į rankas jis greitai ją numes,
ir nepaklausk iš kur tokioj gražioj gėlėj spygliai.
Bet noro darsyk ją paimti iš galvos nemes,
"Ar kada nors tokį skausmingą grožį įsivaizdavai?"

"Ar kada nors matei kaip dera jie abu,
Žiedai pritraukia žvilgsnius mylinčių žmonių.
Tačiau spygliai neleidžia plisti meilei amžinai,
Ir kas galiausiai lieka, argi tu žinai?"

Raudoni rožės žiedlapiai praranda savo spalvą,
Spygliai, kadaise tokie aštrūs, savybės šios netenka.
O meilė, kurią laikėm amžina, subyra,
Ir viskas ką dabar sakai- tik balsas tyruos..

Komentarai