KūrybaEilėraštis

Už mus


Už pirmą pažintį ir tuos kelis žodžius,
Kuriuos ištarus žvelgdavai į žemę.
Už nedrąsius, bet malonius. kažkiek keistus,
Svajonėmis pripildančius vienatvę.

Už žvilgsnį tą, galbūt ne į akis,
Bet pajutau jo šilumą kadaise.
Lyg kiaurai permatei mane, nebuvo paslaptis,
Kad už minutę su tavim aš atiduočiau laisvę.

Už tas akis, kurios visus kerėjo,
Tačiau tau nereikėjo nieko iš kitų.
Juk dėl tavęs visi iš proto ėjo,
Tu juos pavergdavai tiek protu tiek grožiu.

Tačiau žiurėjai į mane, o viską kas aplink,
Galėdavai ramia širdim užmiršt..

Komentarai

superlink

Labai gražios eilės. Linkiu kūrybinės sėkmės ir publikuoti savo eiles ne tik čia, bet ir išleisti eilėraščių knygutę - ateityje norėčiau būtinai ją įsigyti. Ačiū už nuoširdžias eiles, tai nuostabu.

Alvydas1

Skamba kaip sonetas. Man patiko, toks jausmingas.