KūrybaEilėraštis

Žiemos tuštuma


Nemaniau kad meilė virs kančia...

ašarom nubudęs mano rytas,
beviltiška ugnis ledo širdyje,
o ir šypsena tik pramanyta.

svajonėm mano kelias nusagstytas,
tik paklydau aš jame...
o ir Tu kažkoks jau kitas,
tas pats tik jausmas mano širdyje.

nemaniau kad Tu pradingsi,
kaip šešėlis tamsoje...
nemaniau kad aš pravirksiu,
išvydus Tavo veidą minioje...

liūdesiui parduota mano siela,
amžina viltis manam veide,
gal...gal kada sugrįš šešėlis...
gal realybėj o gal sapne...

nužudyti meilę,nieko nebejaust,
tik akla ir bebyli širdis,
vis dar norės...tik prie Tavęs prisiglaust.

Nemaniau kad meilė virs kančia...

Komentarai

apsimetele

turbut mes nemylintieji nesuprantam, kad meile galingas jausmas, kuris gimdo eiles, uztai ju ir negalim suprast ir mums buna neidomu,Bet ka cia jau padarysi...kadanors suprasim...tikiuosi... siaip eilius man patiko, nors ir apie meile, bet kazkoks isskirtinis, idomus, skaudus.

Loneliness

cia tik debiutas, nesmerkit labai

Kopa

meile! o kaip as jos pasiilgau... as ir kazkada buvau isimylejusi ir tik jos deka pradejau kurti, taciau ji baigesi... po to ilgai nerasiau, na kartais, bet jau nebe tas... eilerasciai kitoki- ironiski ir truputeli dirbtiniai. neliko tikrumo, bent kai as skaitau. norisi kurt, bet.... KURK KOL KURIASI. tikiuosi neatsitiks taip kaip man sekmes!

alamanda

logiska ir patirta... bet eilini karta atsibode ir banalu.. jau nusibodo man visur ta pati rasyti, bet kad kitaip neisiena! visi raso ta pati, tai ir komentarai vienodi. kodel negalit sugalvot kazko original, kaip kad kiti kartais? suprantu - mylit, apie meile rasyti ir norisi... bet jau UZKNISO! juodai!