Dopaminas-Dopamino detoksas-Dopamino junkies - trečiojo XXI amžiaus dešimtmečio aktualijos. Pirmos reel‘so sekundės, pirma dainos minutė, pirmi knygos puslapiai, pirmos serialo serijos, pirmos filmo minutės – tiek dabar, regis, pakanka, kad įvertinti kas yra įdomu, o kas, visgi ne. Natūralu, kad tai augo palaipsniui su socialinėmis medijomis, bet ar jau  pasiektas pikas? O kas ten žino. Kiekviena laisva, bereikšmė minutė gali būti užkišta medijos scroll‘inimu. Lyg ir geras dalykas, štai nebereikia nuobodžiauti laukiant eilėje pas gydytoją, autobuso stotelėje ir pan. Pasekmės: nerandi pasitenkinimo veikloje, pomėgiuose, kurie seniau teikdavo malonumą. 

Dar 2011-2012 (jau galima sakyti gūdžiais laikais technologiškai) čia, music.lt., dar egzistuojant vidiniam muzikos player‘iui, buvo mano asmeninė muzikos atradimų meka. Vėliau Youtube ir puikiai man tinkantys jos algoritmo pasiūlymai. O jau vėliau sekė Spotify, kur pasirinkimų platybės ir prieinamumas tapo dar paprastesnis. Išskyrus, o, bet, tačiau susidomėjimą. Tai lyg ateitum į restoraną, kur vietoj kelių pasirinkimų turi 10 puslapių su skirtingų šalių virtuvėmis.. Laisvė, galimybės rinktis įkalina? Jei prieš gerus 10-15 metų nebuvo man pažįstamas jausmas kaip muzikinė krizė, tai dabar yra gan dažnas, periodiškai apsilankantis palydovas. Regis, įmanoma savaitėmis nesiklausyti muzikos, tik kaip garsinį foną, nes „niekas nebedomina”, „nerandi, ko nori” (lyg žinotum ir taip, ko nori) ir dar n priežasčių su protarpiniais švystelėjimais ir trumpais muzikiniais atradimais.

O visgi visa muzikinė kelionė čia prasidėjo prieš 17 metų..

Komentarai

Lumena404

O labai geras pastebėjimas dėl naujos muzikos ir skambėjimo vienodai. Tačiau kartais savęs paklausiu, ar tai gali būti netgi kartų dalykas? Juokas juokais, bet jau normalu turbūt pasakyti karts nuo karto dabar "oj seniau buvo taip, dabar kitaip.." ir nebūtinai reiškia, kad taip ir yra. T.y. kiekvienoje kartoje per daug metų atrasi tą mentalitetą, kad seniau buvo geriau, o dabar jau prasčiau, primityviau, lyg nukopijuota.. Ir pati save pamenu, kad dar kokių 24-25 buvau iššokus kartu į tą traukinį, kur to meto muzika dar lipo, patiko ir pilna atradimų buvo, o paskui vis daugiau kritikos, vis sunkiau pagaut kas patinka.. ir tada savęs klausiu , ar iš tiesų taip yra ar čia jau marazmai prasideda, kai sunku priimti kažką naujo? 😆😆

Lumena404

Daug tiesos yra dėl amžiaus, ir pačiai patys didžiausi atradimai buvo kažkur tarp 2009-2012m., nes lengva atrasti , kai nieko nežinai, tačiau iš mano asmeninės perspektyvos daug atradimų muzikoje nėra, nes nebeturiu kantrybės eiti giliau į atlikėją. Pvz: pas mane Spotify pilna pavienų atlikėjų patinkančių dainų, bet kai pabandau daugiau pasidomėti kita kūryba tam tikro atlikėjo, pasibaigia tuo, kad pabandau kelis kokius kūrinius, neužkabina nuo pirmo momento, numetu. Ir su knygomis tas pats. Pamenu, studijų metais irgi viską susistyguodavau tolygiai, kad tik nepasilikti paskutiniai nakčiai nieko, o dabar darbe išmokau labai "puikiai" tempti iki paskutinės minutės, kas galų baigiasi dar ir bereikšmiu stresu... 😁

4Blackberry

Man atradinėti muziką visada smagu. Muzika mano priklausomybė. Bet yra buvę gyvenime ilgų momentų, kai savaitėmis ar ilgiau nesiklausydavau muzikos ar labai atsainiai tai darydavau, nes nutolau nuo jos. Priklausomybę buvo pakeitusi kita priklausomybė. Bet dabar vėl grįžau į ją, nes tai tikrai yra didžiausia aistra mano gyvenime. Tačiau suprantu tą pasimetimą, kai atrodo, kad niekas nebedomina ar nežinai, ko nori, bet suprantu tai iš tos pusės, kad dabar tiesiog yra dar didesni muzikos kiekiai, nei prieš kokius 10 metų, todėl nauji atradimai gali pasirodyti vos ne našta. Dar kitas dalykas, kuris man prisideda, kad nauji atlikėjai dažnai skamba lyg kiti jau girdėti atlikėjai, ir mes dažnai negalime jų nelyginti, arba kad daug šiuolaikinės muzikos tiesiog skamba labai vienodai. O detoksą, manau, visada sveika padaryti. Aš pvz., pastebėjau, jei jau pavargstu nuo muzikos, jei per daug jos klausau, tai padarau kokią ilgesnę pertrauką. Bet tai visai kaip su maistu. Kai ilgiau nevalgai ar nevalgai kažko konkrečiai, kai vėl paragauji, būna ypatingai skanu...

einaras13

Mano esminiai muzikiniai atradimai irgi buvo padaryti 2011-2012 metais ir būtent music.lt. Bet tada aš buvau jaunas paauglys, apskritai mažai žinojęs apie muziką, tad tie pirmi dideli atradimai išlaiko brangią vertę ir šiandienai. Tačiau nesusidūriau su jausmu "niekas nebedomina" ir pan. Ganėtinai atvirkščiai, aš jau daug metų egzistencinėje krizėje, kad man įdomios grupės kepa triženklius skaičius albumų per metus, kurių nespėju virškint, o kur dar naujų grupių atradimai ar senų grupių senų albumų klausymas. Muzika man dabar kaip niekad įdomi. Dopamino priklausomybė visgi žiaurus dalykas. Kadaise gebėjau mokytis ir gebėjau n valandų sutelkti dėmesį į darbą. Dabar tą gebu padaryti tik tada, kai dega visi deadline'ai , nesgi darbai ir mokslai dopamino negeneruoja. Dažnai kovoju su savimi norėdamas dirbti pagal rutiną / pagal planą, o ne paskutinėm naktim, nes praėjusias dienas iššvaistei ant sau įdomesnių veiklų.

Lumena404

Deja, neturėjau visiškai prieigos prie el. pašto, ant kurio buvo sena paskyra, kad atkurti slaptažodį..

edzkaa1

Labai pažįstamas jausmas.. jau nežinau kiek laiko neklausiau naujos muzikos, tik seną fonui. Ir sveika sugrįžusi, nenorėjai senos paskyros atgauti?