Nes kartais gamta atveria akis ir parodo visą savo grožį.

Koks nuostabus jausmas. Sėdžiu ryte, atsidariau langą, pasiėmiau gitara ir prisiminiau seną savo kūrybą. Po kiek laiko pastebėjau, kad ant laidų kurie netoli mano lango pradėjo rinktis varnėnai. Ir kad jie krykštauja, tik krykštauja. Tuomet pasijutau taip nuostabiai... Padėjau gitara, pravėriau daugiau langą ir klausiau jų melodijų.

Komentarai

LustaEtano

Xpo rašė: LustaEtano rašė: Nevaryk ant varnėnų...;/ nieko nesukūriau. tiesiog klausiausi natūralių garsų žmogaus

Rockmerge

Vieną savo kūrinį prisiminiau maždaug po 13-os metų. Tada antrai gitarai sukūriau solo partijas, todėl juokais galima sakyti, kad dainą kūriau apie 13-ką metų

Xpo

LustaEtano rašė: Nevaryk ant varnėnų...;/ nieko nesukūriau. tiesiog klausiausi natūralių garsų žmogaus

RockPrincess

Reikėjo dar pagrot, gal ten jie tavęs klausėsi

LustaEtano

Nevaryk ant varnėnų...;/ nieko nesukūriau. tiesiog klausiausi natūralių garsų žmogau

Stripped

Tai blogai.Išvaikei savo kūrybinę energiją,kapinių paukščiams.Ar jie tau davė įkvėpimą,ar sukūrė naują eilėraštį?A?Atsakyk,žmogau...