|
Koks nuostabus jausmas. Sėdžiu ryte, atsidariau langą, pasiėmiau gitara ir prisiminiau seną savo kūrybą. Po kiek laiko pastebėjau, kad ant laidų kurie netoli mano lango pradėjo rinktis varnėnai. Ir kad jie krykštauja, tik krykštauja. Tuomet pasijutau taip nuostabiai... Padėjau gitara, pravėriau daugiau langą ir klausiau jų melodijų.
|
Komentarai
Xpo rašė: LustaEtano rašė: Nevaryk ant varnėnų...;/ nieko nesukūriau. tiesiog klausiausi natūralių garsų žmogaus
Vieną savo kūrinį prisiminiau maždaug po 13-os metų. Tada antrai gitarai sukūriau solo partijas, todėl juokais galima sakyti, kad dainą kūriau apie 13-ką metų
LustaEtano rašė: Nevaryk ant varnėnų...;/ nieko nesukūriau. tiesiog klausiausi natūralių garsų žmogaus
Reikėjo dar pagrot, gal ten jie tavęs klausėsi
Nevaryk ant varnėnų...;/ nieko nesukūriau. tiesiog klausiausi natūralių garsų žmogau
Tai blogai.Išvaikei savo kūrybinę energiją,kapinių paukščiams.Ar jie tau davė įkvėpimą,ar sukūrė naują eilėraštį?A?Atsakyk,žmogau...