amzina piewa.....:)~
Pliuuksht! pravažiuoja mašina ir apdrėbia purvu... trumpam atsigrežiu į relybę.. jau tris valandas jos laukiu... eisiu namo...zinau... iki jų - valanda.. dar valanda šalčio... bet staiga prisiminiau savo ramunėlių pievą... ir tai, kaip gera joje nuskęsti.. panirti šaltą dieną kaip į putų pilną vonią... einu... Laikas irgi eina... nestovi... tik kažkodėl nesiseka man jo aplenkti... o gal kada nors pavyks? gal jis dar mano kad per jauna esu varžymuisi? gal... nežinau...
O ji neskambina.. mane pamiršo... ir tegu.. aš pareisiu... rankos ir kojos jau peršti nuo šalčio... visgi sergu... liga - neišgydoma.. bet.. nerimta... DZIN kad nerimta.. esmė, kad man šalta... o ramunėlių pieva nebeišlenda. šalta ir jai... ji dreba... mielai apgaubčiau ją savo rankomis, bet jos ledinės...
Viltis tipena už manęs... neprisiveja.. laikos atstumo... ir jai manęs nereikia...
grįžtu namo... pilkos akys, pilki žodžiai... pilka... bet šilta...
karšta ramunėlių arbata... jokio telefono skambučio... tyla... mirtina tyla... ir nuo šalčio stingusios rankos... dabar jau nebe šaltos.. bet vis dar skaudžiai durdamos Man... priekaištaudamos... palendu po balta medvilnine pusnimi... žinai kas ten slepias? o gi pieva.. ramunėlių ir čiobrelių pieva...
tik tak tik tak...
Komentarai
mmm...nesisajpyk is mano minciu....deku...
Ramūnėlės ir čiobreliai, man asmeniškai, asocijuojasi tik su senomis sergančiomis poniūtėmis, kurios maitinasi vien vaistais ir malšina troškulį tik gydomųjų žolelių arbatomis... Beje, kur palikai liepžiedžius?