Atsiduokime gyvenimuj...

Kaip gražu. Nuostabu. Pasaulis nuostabus. Ir ne dėl to. Ne, ne dėl to, kad jame yra mažų šlamančių popierėlių, kuriuos valdžia draudžia deginti, ir kuriuos gali pakeisti į naujus džinsus ar palaidinę.. Ne, mielieji. Viskas ne dėl to. O žinot, viskas ir ne dėl to, kad dvylika metų trynęs mokyklos suolą, esi paleidžiamas į plačiuosius vandenis trinti auditorijų suolų.. Kur tavęs nekontroliuoja tavo gimdytojai, kurie jaučia kažkokį antgamtišką susirūpinimą dėl to, ką veiki ir kaip tau sekasi.. Ne.
Aš jums išduosiu didžiulę paslaptį. Atskleisiu visatos prasmę. Jos egzistencijos būtinybę.. Aš jums pasakysiu Tai, apie ką jūs niekada nesusimąstėte... Tai, ko žmonės ieško šimtmečių šimtmečius.. Ak, mieliausieji, negi jums nė kiek nesmalsu.
Bet pradžioje juk reikia šiokios tokios įžangos, argi ne.. Jūs man pritariate? Gerai, tada pradėsiu. Parinksiu kokių nors banalių beprasmiškai skambančių žodžių tuščių žodžių prieš atskleisdama jūms viso pasaulio egzistencijos prasmę..
Pasaulis yra nuostabus, nes saulė šviečia mums į veidą ir jis tampa, rusvas, kas mums atrodo labai keista, atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu nebuvome soliariume..
Pasaulis yra nuostabus, nes jei nešviečia saulė, lyja lietus ir mes galime taškytis balose ištiese rankas į šalis, užvertę galvas į dangų dėkodami dievui, kad jis siuntė šį lietų mums kaip tik tada, kai jo taip troško išdžiūvusi mūsų siela..
Pasaulis yra beprotiškai fantastiškas, nes jei nelyja, iš dangaus krenta kažkokie nepaaiškinami sveiku protu balti padarėliai ir palengva leidžiasi ant mūsų, o mes visiškai nejaučiame jų svorio ir mus slegiantys primityvūs dalykai nurieda į šalį.. Vaikštome apsikabinę, kad būtų šilčiau ir apsimuturiavę šalikais, kas pavasarį juos nusimetus leidžia pajusti beribę laisvę..
Pasaulis yra pujkus, nes jei nesninga, tai kyla rūkas.. Didžiulis rūkas, apgaubiantis pilkas gatves.. Ir tada mes klaidžiojame jame ir ieškome kažko, patys gerai nežinodami ko, ir kartais randame. Kartais paklystame.. Bet rūkas išsisklaido o mes liekame. Nebe tokie, kokie buvome, pasikeitę, geriau suvokiantys šios mažytės žemės beribius fokusus...
Ir o mielieji, pasaulis yra šaunus, nes mes kažką mylime.. O kažkas myli mus. Mes galime padovanoti tulpę ir galime gauti naują automobilį.. Arba šypseną. Mes galime padovanoti save, ir gauti gyvenimo patirtį, jausmus, potyrius, prisiminimus...
O mielieji, blogiausia yra tai, kad turiu dar tiek žodžių, kurie, kad ir kaip banaliai skambėtų, sukasi mano galvoje bandydami išsiveržti lauk.. Bet aš negaliu.. Tiesiog negaliu sutalpinti čia viso šito banalaus ir beprasmio, kuris nieko nepakeis... O gal ir pakeis.. Gal pakeis mano pasaulį.. Gal jūsų..
Todėl, mielieji...
Atsiduokite gyvenimui visa savo siela!
Nebijokime atrasti, prarasti, patirti, nusivilti. Gyvenkiem nuoširdžiai. Nes visa tai prieš mirtį prabėgs jums prieš akis. Argi norite, kad tai būtų apmąstymai, kaip išvengti jausmų, atsisakyti potyrių, bandymas užsidaryti savyje, pasislėpti nuo visų.. Mielieji, net jei jums liko gyventi penkios minutės, per jas galite dar daug nuveikti.. Pakeisti savo gyven................................... ...........................

Komentarai

LYne

O man shiandien gera diena kajp ir bevjk visos tik kazhkokia rudenine melanchjolija aplanke, bet taj, kad kazhka nudzhiuginau savo kuryba, tajp fantastishka.. Ishties.. Achiu. Achiu uzh galimybe nudzhiuginti..

KIB

Rimtai.. grįžau, kaip niekada piktas ant viso kas gyva žemėja, ir atsitiktinai atverstas šis tekstas - pakeitė viską... dėkui tau... to man tikrai dabar reikėjo... užsinorėjo ir to "iš dangaus krenta kažkokie nepaaiškinami sveiku protu balti padarėliai ir palengva leidžiasi ant mūsų" mmm

LYne

Labai dekuj.. Ish shirdies..

KIB

gĖris: ++++++++++ (10/10) trūksta žodžių... tiesog gyvenkime "Gyvenkiem nuoširdžiai"