KūrybaEilėraštis

Išprotėjusi mintyse


Aš uždaryta savyje
Ir niekaip negaliu ištrūkt,
Lyg tas šikšnosparnis,
Su didele šikna,
Kuri niekaip nepralenda
Pro langą vonioje.
Aš lyg ta sraigė,
Pasislėpusi kiaute,
Kuri vis bando,
Vis išvysti šviesą naktyje.
Lyg noris šaukti,
Bet iš ko nėra,
Lyg tuščias vėjas
Aš blaškausi balkone.
Lendu į spintą,
Pasislėpsiu garaže,
Gal nesuras manęs mama pikta.
Man noris rėkti, jog manęs nėra,
Ir lyg trintukui trinti viską kelyje.
Ei, slėpkitės po musmirėm žiogai,
Na na, davai žudykitės, laisvai,
Jums stuburą išrausiu su galva,
Esu žiauri, bet truputį miela.
Norėčiau lėkti į bedugnę iš paskos,
Paskui tėvus ir brolius be galvos.
Galbūt mes dingtume visi kartu,
Neliktų skausmo, nei blogų dienų.
Norėčiau persivažiuot aš su traukiniu,
Gal pasiliktų pėdsakai ant bėgių kruvinų.
Norėčiau žaisti su šituo skausmu,
Gal futbolą su galva be akių.
Nusiskandinti - tai geriausia išeitis,
Su naro kostiumu po vandeniu išbūčiau dienas tris.
O gal net nieks nepasigestų tų garsų,
Tų ištartų iš lūpų mėlynų.
Ne, sugalvojau, tapsiu aš faraonu,
Girdžiu žingsnius artėjančius kitų.
Galėčiau tapti fainu drugeliu,
O gal man tapti tiranozauru?..
Lyg laikrodis lekiu aš,
Aš skubu,
Tuo purvinu gyvenimo keliu,
Bet stoviu vietoje ir niekur nenueinu,
Lyg ta gegutė girioj be sparnų...

Komentarai

Sahja

Gal tik kelios paskutinės eilutės,nelabai,tačiau visumoje jau toks fainas,kad dešimt balų, duoti jam mažai....Yra jame to,ką galima pavadinti nemažu talentu....

MazaZvaigzdute

Gerai kad tik mintyse..