KūrybaEilėraštis
Kai miego nesinori...
Gyvybė, kitos gyvybės auka,
Kažkokia anomalija.
Nes kadangi mes, niekingi žemės padarai,
Galime numoti į tai ranka,
Nejaugi neįmanoma?
Gal dar galima išsigelbėti, ne?
Jau per vėlu.
Nužudei visatos kūrinį, įsisiurbusį tau į ranką...
Negraužė sąžinė?
Kodėl turėtų?
Ne, nesupranti?
Niekad nesupratai. Gi per vėlu...
Nebesuprasi...
Nekaltos sielos keliauja pragaran...
Viena iš jų tavo?..
Na, gal ne tokios jau ir nekaltos...
Nepagavai?..
Gal sutrukdei kažkam egzistuoti, o gal gyventi?..
Kažkur, kažkada, galbūt...
Tau įsisiurbus būsi sunaikintas...
Savo paties rankos...
Tik ne šiame gyvenime...
Galbūt ne...
Ar nori būti sudegintas, palaidotas?..
Iškilminga ceremonija, pakastas miške?..
Ar čia esmė?..
Įvažiavai?..
Išvažiuojam. Per vėlu...

Komentarai
Kam tų daugtaškių tiek, a? Nžn, man tai nepanašu į eilėraštį
o man labai patiko...
tikraisuai jis buvo sukurtas,kai miego nesinorejo.......