Gyveno karta maza mergaite. Ji tikejo svajonemis... Ne, ji netrosko, kad jos issipildytu... Nenorejo graziu leliu, nenorejo prabangiu rubu, nesvajojo ir apie puosnius namus... Ji netrosko buti Pasaku salies princese... Ja kamavo kitokie troskimai. Viltis, svajos... Ji nuolat galvojo, ka darytu, jei turetu burtu lazdele... Ir tris norus... Ir niekaip negalejo apsispresti, issirinkti tris svarbiausius... Ji trosko, kad jos mociute vel galetu vaikscioti... Norejo, kad prisikeltu jos dede, kuri visi taip mylejo... Jos naivi sirdute svajojo, kad jos tetis liautusi gerti, o mama atsisakytu nikotino... Tai gal jums ir atrodo naivu... Bet ji apie tai nuolat galvojo.. Ji nuolat to trosko... Bet gal ne... Gal viskas buvo apgaule... Mergaite jau uzaugo, bet nei vienai is jos svajoniu taip ir nebuvo lemta issipildyti...
Galbut jai laikas paklausti saves "Kodel?". Gal delto, kad visa gyvenima ji galvojo, kaip buti gerai, bet taip tokia ir netapo...
Ir ar turi kas nors atsakyma i klausima: "Geriau nuosirdziai noreti laimes sau, ar nenuosirdziai svajoti apie kitu gerove?"...
|
Komentarai
As visa tai zinau, bet to nezino Ta maza mergaite...
svalonem nieko nepakeisi. elkis su kitais taip kaip noretum kad su tavim elgtusi
svajojant nieko nepakeisi. elkis taip kaip noretum kad su tavim elgtusi
jai buni geras kitiems, taij ir jie bus tau geri...
Geriau nuosirdziai svajoti apie kitu gerove...Tada ir jie tau suteiks meiles ir abgaubs siluma...Bet tai tik banalus zodziai,nes realybeje taip nera...
Turiu. Nuoširdžiai linkėti laimės kitiems. Šiuolaikiniam žmogui tatai labai sunku, nes juk kaip apseisi nors dieną negalvodamas, kaip tau velniškai blogai.? Gyvenimas juk toks siaubingas! Argi, ne taip?!