Laishkas
Mano vardas Line. Sulaukiau 13 metų. Bet kai kurie Blogiechiaj manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu Kabinti makaronus. Kiti Gnomaj sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik Apgavyste. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip Grinchas, imu staugti kaip Kiaune ir pasislepiu Spintoj. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Stalchiuj! Nes mano tėvai yra Elfaj. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški Gnomaj. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra Neivazhiuojamas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Andrius Mamontovas yra tikras Bebras, Foje dainuoja blogiau negu Zhalgiris, o Gintare - apskritai Sugyventine. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek Agurkas, nes per pamokas Skajtau, o per pertraukas Cypiu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Sode, o namuose tupiu kamputyje kaip Zhiurke. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai Osteochondroze. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo Sriuba tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik Mitsubishi Eclipse. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Knygyne? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip Morka, ramus (-i) kaip Lentyna ir išmintingas (-a) kaip Shapranauskas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra Sidras, o kita pusė - Duona.. Nlb.. Ryzhiaj, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 666 litų. Mielas Seneli, nebūk Tinginys, išpildyk mano prašymą!
Tavo beprotishkaj fantastishkas, Shaunus ir Pujkus Linele.

Komentarai