Pošla knyga...bus II

Tamsus, kajp juodžemis, vanduo. Visur aplink. Visur plyti neperžengiama tamsaus vandens galybė. Ir tik siaurutis takelis veda tiesiai per vandenį. Tik nežinia link kur... Einu juo, einu, po truputi klimpstu i vis drėgnesnę žemę, matau šonuose pasirodžiusius dumblių kuokštus, kojos permirksta, į kedus sunkiasi vanduo ir... Staiga – pabaiga! Takelis baigiasi. Sutrinku, pasimetu, nebežinau, kur eiti. Gryžti atgal ar plaukti, skęsti, ar skristi, nežinau. Ištiesiu rankas ir krentu į nebūtį...
-Kas? Kur? Kaip!,- atsikeliu išpilta šalto prakaito. Tai sapnas. Šitai buvo tik sapnas. Ar ne?.. Atsisėdu lovoje, pasirąžau. Pasiimu distancinio pultelį nuo grindų ir įjungiu teliką. Neištikimybės testas. Hmm... Įdomu. Kažin kodėl. Kodėl įdomu žiūrėti į žmones, kurie yra neištikimi vieni kitiems. Kaip juos prigauna, kaip jie pykstasi, šaukia vienas ant kito, galiausiai pasuka skirtingais keliais. Arba susitaiko. Kiekvieną kartą kai toje laidoje mergina atleidžia savo jobanutam neištikimam vaikinui, pasiaiškinusiam dėl laižiako su kita jų bendruose namuose: „Mane išprovokavo“, mane ima parkės. Ar gaila, kad jie susitaikė? Nežinau, nemanau, tokių tuparylų pilni kampai, bet manau jiems reikėtų pasimokyti pagarbos ir ištikimybės savo išrinktąjai. Kaip riterių laikais, kai už teigiamą mostą į jų pusę dėl savo damos galėdavo paaukoti gyvybę. Dažniausiai merginos tikrina savo vaikinus. Ar tai reiškia, jog jos rečiau išduoda? Reiktų susimąstyti. Kiekvienąkart sėdžiu ir galvoju: „Šito ištikimybės testo aš tikrai neišlaikyčiau“. Nebent turėčiau vaikiną, kurio nekeisčiau į nieką. Tada jį saugočiau ir branginčiau, laikyčiau po padu ir pati net nežiūrėčiau į kitų vyriškosios lyties padarų pusę. Negražiai pasakiau. Atsiprašau visų vyriškių, vaikinų ir berniukų. Bet jie nemėgsta skaityti, tad manau problemų dėl to nekils.
Pasiimu kompiuterį nuo žemės. Įjungiu. Reikia pasitikrinti One‘ą. Puiki kiekvienos dienos pradžia. Visada žinai, kas vyksta tavo draugų, jų draugų ir jų draugų draugų tarpe. Neįmanoma likti nuošaly tokioje tobuloje sistemoje. Užčiuopiate sarkazmo gaidelę? Nežinau, aš pati nežinau, ar save smerkti už tai, kad įsivėliau į visą šitą One‘o pasaulį, ar džiaugtis, kad turiu dar tris su puse naujų draugų ir mano draugų draugų ratas pasipildė dviem šimtais. Reikės su kuo nors apie tai padiskutuoti. Kai visos temos bus išsemtos, o apie orą kalbėt nesinorės... Gal prieisime bendrą išvadą: One‘as – visus jungianti draugystės gija, ar velnio pramanas.
O! Štai ir pilvukas atsibudo. Reikia ką nors skubiai jam paaukoti. Bomžpakis – mano išsigelbėjimas. Reikia išlipti iš lovos, norint užkaisti virdulį. Ne, gal apsieikim, mielasis. Sušersiu tau jogurtą. Bet jie šaldytuve. Visai prastai. Gi kitoje antklodės pusėje šalta, kaip nesupranti. Nors ir į tuoletą jau norisi. Ech... Javainis! Ir visai čia pat. Tik ranką reikia ištiesti. Jėga, skanumynas. Kol kas pakax. O kai baigsis neištikimybės testas, mąstysim.
Tuk tuk, patuktena į duris. Ar aš laukiu svečių? Na ne... Bet svečiai niekada nemaišo. Ypač jei jie vyriškos lyties.
-Prašau!
Aaa, priekambariokė... Taip vadinu merginas gyvenančias kambary šalimais, bet tame pačiame bloke, kaip ir mes su kambariokėmis.
- Sveika!
- Labas rytas. ,- draugiškai nusišypsau savo firmine „viskas gerai, kaip ir visada“ šypsena.
- Girdėjau, kažką murmėjai per miegus. Kas buvo?
- Aaa.. Nieko tokio, košmaras...
- Ir koks? Ką sapnavai? Rodės kad buvo labai baisu.
- Aaa.. Sapnavau... Taaaip... Na, sapnavau, kad aš ant skardžio. Ant skardžio ir... Ir laikausi viena ranka, ir ta pati jau slysta. Truputi baisoka. Ir artėja piktas.. Aaa.. Piktas valkata... Toks visas purvinas ir su daug daug pleiskanų. Aš bijau, kad jis manęs nepasiektų, bet bijau ir mirti. O pleiskanos tiesiog veržiasi iš jo galvos ir krenta visur: ant jo juodo purvino švarko, ant žemės, visur, lyg pirmasis sniegas.. Ir aš pažiūriu žemyn, ir.. Ir pamatau ten stovintį.. Aivarą. Taip, Aivarą! Savo geriausią draugą, ir pasileidžiu. Tai tas kritimo momentas matyt sukėlė emocijas. Nieko tokio, nesijaudink.
- A, na gerai. Tu sakai, tu žinai.
- Jo, žinau. Nežinočiau, nesakyčiau. Viskas okei.
Gerai. Ji išėjo. Šauniai išsisukom, Lyne. To betrūko, pasakoti visiems savo naktinio gyvenimo istorijas. Tegu pati susisapnuoja, kas jai patinka. Arba nepatinka. Žodžiu, aš savo sapnų kiekvienam pašaliečiui pasakoti nesu linkusi. Jie kažką reiškia. O jei tik žinočiau, ką...

Komentarai

Varna_Albertina

hmm,patiko ;]

LYne

Na, čia niftiemų varymas ant stipriosios lyties literatūrinių gabumų. Pasakotojo subjektyvus požiūris.

KIB

"Atsiprašau visų vyriškių, vaikinų ir berniukų. Bet jie nemėgsta skaityti, tad manau problemų dėl to nekils." wtf? :>

manijack

o antros dalies sulaukem

danilaitis

Fainai.