Wind of changes..
Ir kodėl negaliu liautis galvoti? Ir negaliu kažko imtis.. Tiesiog guliu ir galvoju.. Ir kuo daugiau galvoju, tuo labiau tai mane veda iš proto.. Nebežinau, ką daryti, kaip nustoti, kaip sutvarkyti viską.. Aš laiminga. Ašaros rieda skruostais prisiminus tas akimirkas.. Vėl ir vėl.. Tada jis paskambina.Ir paklausia, ar sloguoju.. Ne, nesloguoju, atsakau, o mintyse pagalvoju... Ir kada tai pasibaigs? Kada nebesinorės verkti apie jį pagalvojus? Kada veidą tiesiog nušvies šypsena. Kai galėsiu jį apkabinti.. Kai jis pasakys, kad viskas gerai... Kad sunkūs laikai baigėsi.. Kada tai nutiks.. Mano ašaras papuošė šypsena po jo skambučio. Pasiilgau jo balso, džiaugiuosi jį išgirdus... Pasiilgau dar daugybės dalykų, kuriuos kartu veikėm.. Ar tai kada dar sugrįš.. Jis klausia, kodėl yra toks svarbus, o aš atsakau, kad to nesuplanuosi, tiesiog taip yra..

Komentarai
niekas nežino kaip ten buvo, niekas ir nežino kaip ten kas keičiasi.