KūrybaEilėraštis

Randai tai medaliai


Ir vėl renku aš duženas širdies
Bandau dėlioti puzlę kvailą.
Ir laukiu vėl tamsios nakties,
Kuri privers kraujuoti žaizdą.

Sugrubusiais nuo skausmo pirštais,
Bandau ieškot stiprių vaistų
Ir tik tada ramybės laiko ritmais,
Žaizdon aitrios rūgšties pilu.

Baltais kraujais širdis pražysta,
Paskui pasipuošia randais.
Tada jausmai many nuvysta
Gyventi vėl išblukusiais vaizdais.

Aš vaikštau išdidžiai pakėlus galvą
Nes aš širdies jau neturiu.
Jos vietoje – randų tik krūvą,
Kuriais džiaugiuos - išgyvenu.

Komentarai

makrele

viska suprasti buna lengviau, jei pats esi karta patyres tai kas rasoma... turejo buti liudna pabaiga, bet kai pagalvoji, gerai, kad galima dziaugtis tai, kas tave gniuzde, skaudino. reikia buti dekingiems gyvenimui,kad leido patirti ir gera, ir bloga. o juk kiekvienas ivykis palieka zymes sirdutese, dazniausiai nuoskaudos palieka didesnes zaizdeles...

Rebell

Velniai rautų, ar aš užsimiegojus ar nepagavau kažko...nu tikrai..