Poezijos sparnai išskridę į rytus
su paukščių juodu debesim
tenai aukštai dangus platus
ir paukščiai skrenda į rytus

eilių sukur ilgai negalim
nes įkvėpimas dingo jau
juk eilės, posmai jojo valioj
tad mes eilių sukurt negalim

sniegai užpustė net sonetus
fantazija lede įšalus,
jai uždaryti minoretai.
nekurs šekspyras jau sonetų.

gyvenimas nestovi vietoj,
todėl žiema praeis po laiko
ledai nutirps tada iš lėto,
juk upės, jos nestovi vietoj.

sugrįš poezija su saule,
ir grįš prarastas įkėpimas
ir vėl nušvis spalvom pasaulis,
nes grįš poezija ir saulė.

Komentarai

Mandragora

asiu

LeTa_

ratu gražu