žiemos štilius....
su paukščių juodu debesim
tenai aukštai dangus platus
ir paukščiai skrenda į rytus
eilių sukur ilgai negalim
nes įkvėpimas dingo jau
juk eilės, posmai jojo valioj
tad mes eilių sukurt negalim
sniegai užpustė net sonetus
fantazija lede įšalus,
jai uždaryti minoretai.
nekurs šekspyras jau sonetų.
gyvenimas nestovi vietoj,
todėl žiema praeis po laiko
ledai nutirps tada iš lėto,
juk upės, jos nestovi vietoj.
sugrįš poezija su saule,
ir grįš prarastas įkėpimas
ir vėl nušvis spalvom pasaulis,
nes grįš poezija ir saulė.

Komentarai
asiu
ratu gražu