KūrybaEilėraštis

Kaltė


Tiek daug suklysta…
Jau pradedu tikėti ― nelaimės nevaikšto po vieną!
Iš klystkelių į tiesų kelia jau grįžau,
Savus visus radau ir palikau, kokia buvau,
Bet neatleidau...
Nepastebėjo niekas to, na ir gerai ― nereikia.
Aš susitarsiu su savim, išsikalbėsiu,
Žinau, tai keista, bet tik taip
Atpirkti savo kaltę sugebėsiu.
Nesijaučiu prieš nieką aš kalta,
Negraužia kirminiukas skrandžio,
Aš tik pykstu, siaubingai ant savęs pykstu!!
Dėl ko??
Nes šitaip klysti negaliu!!!

Komentarai