KūrybaEilėraštis
Kelias
Kaip keista grįžti, monotonija
Vadžias tvirtai suspaudžia į savas rankas.
Kaip keista grįžti, vėl akys
Plaukia ta pačia gatve, vėl lūpos
Šnibžda: dar ne laikas, ne!
Aš mintimis lekiu atgal į šilumą,
Staiga atrastą kelią vėl minu aš!
Seni draugai, manau, tikri draugai,
Supras mane, laikys kumščius,
Gal eis drauge...
Man buvo gera ten!
Tas laikas pralėkė begalo greit,
Bet širdį pervėrė spygliai...
Aš netekau dalies širdies!
Tikiu, ją jūra prižiūrės, galbūt
Kaip gintarą išmes į krantą,
Kažkas suras...
Aš sugrįžau, lai lieka praeitis,
Reikės ― sugrįš ir ji.
Komentarai