Guliu vidury Laisves alejos ir vaitoju. Nebegaliu istvert skausmo. Mano kunas subadytas. Is skyliu kurias paliko smailejanciu bateliu nosys, verziasi pilkas, dvokiantis pigiais vaniliniais kvepalais,kraujas. Guliu ir kankinuosi. Nei kiek nekeista, kad visiems aplinkiniams nusispjaut... Bet as stipri, jus manes taip lengvai nepalausit. Pramerkiu uztinusias akis. Tik si karta tai ne Laisves aleja, cia vienas is tu populiariuju soliariumu. Staiga pajuntu siluma, kuri labai greitai pavirsta i svilinanti karsti... Jauciu svylancios odos kvapa. Sutaso. Kai uzsiliepsnoja kunas, as kykiu, bet vos uzsidegus sielai, nutylu. Fizinio skausmo nebelieka, tik vidine tustuma, kur napakenciamai mane slegia. Is mano sielos liko angles gabalas... Po velniu, jus vel mane nugalejot, vel turesiu pasislepti tamsiausiam urve ir laizytis savo zaizdas... Bet as grisiu...
P.S. Nekenciu zmoniu!!! Visa gyvenima stengiuosi atitrukti nuo placiosios visuomenes itakos, bet ji dar labiau sustipreja kai stengiuosi likti savim, o ne kazkieno sukurtu sablonu. Pabegti nera kur...
Krista
|
Komentarai
yooo
idomu
zmogus - blogiausias padaras . It'S AlL RiGhT . .