KūrybaEilėraštis
Sąžinės šauksmas
Kaip lengva svetima klaida įžvelgti
Ir svetimą sielą nuteist,
Kaip lengva virstantį parversti,
Kai jis jėgų neturi jau pakilt.
Bet štai patsai svarstyklėse stovi,
Ir sveria tavo poelgius kiti.
Tu iš šio teismo bėgti nori,
Bet tam jėgų nebeturi.
Jėgų gal atsirastų,
Pakiltum, bėgtum nuo visų,
Tik sąžinė greitesnė:
Ji visad su tavim kartu.
Ji visad žvelgia tiesiai į akis
Ir smerkia, keikia, žlugdo...
"Padėkite kas nors!.." - tu sušunki,
Bet iš šalies girdi: " tu žuvęs!"

Komentarai
Gal kiek ir paprastesnis, iš visų trijų,ir vėl tokie tavo ,nespalvoti eilėraščiai,apie tamsiąsias gyvenimo puses.apie kovas su sąžine,bet džiugina,kad yra tas ,,kas daro, visą šitą eilėraščiu....Devyni balai.....'''',,,''''',,,'''',,,'''',,'' '',,''''',,''',','