saltumas sklinda pro lango orlaide, esancia netoli uo mano lovos, saltas vejas buciuoja mano veida, as uzsitraukiu antklode virs galvos ir bandau uzmigti, bet mano mintys neramiai blasko mieguistuma, vis galvoju apie senele.
Rytas.atsikeliu sunkiai, sunkiai prasiuosiu, einu i vonia ir valgau, man nepatinka salta arbata ir pusryciai.bet net nesusimastau apie pabudimo dziaugsma, kaip gera vis delto pasitikti dar viena salta ryta, nors jis nesa nuobuoduli, rutina ir nuovargi.
Seni zmones pabunda kitaip.Jie dziaugiasi, kad vis dar jaucia savo blakstienas ir siltomis rankomis perbraukia per praretejusius plaukus, lengvai keliasi lyg butu besvoriai, eina.
pamatau seneles akis, jos pilnos dziugesio.ir as sakau "labas rytas".

Komentarai

ewana_

grazu miela

darkbless

man ir patiko, parastas, o su mintim... taip retai buna

voodoo_lele

labai grazios mintys... kas priverte taip giliai susimastyt?