Sugrįšiu pas tave, kai vėl numirs šviesa,
Pasveikinsiu tave, nors tai – baisi kančia.
Šiurpų veidą aš su džiaugsmu liečiu,
Dėl skausmo gyvenu, tik juo vienu tikiu.

Žvelgiu karštai į gilumą tų spindinčių akių,
Tik tau aš paaukosiu bragiausia ką turiu.
Bijau tave prarasti – jau šviečia pabaiga,
Ir aš kartu užmigsiu. Ateis nauja diena.

Bet po tamsios dienos išaušta vėl naktis,
Pas ją aš vėl sugrįšiu, tik ji mane priims.
Žvelgiu aš vėl laimingas į spindinčias akis,
Ir vėl jai dovanoju brangiausias paslaptis.

Komentarai

mass_hysteria

Nei mirtis, nei tikėjimas ja. Šitas apie naktį. 😃

Sahja

Čia mirtis,tikėjimas mirtimi,ar nauja pradžia?Pabaiga patiko, labiausiai,nors ir visa, pirma dalis,tai super......Dešimt balų ........Labai gerai sudėtas,ar apgalvotas,o gal ir iš eigos parašytas,bet kaip bebūtų- geras.......