KūrybaEilėraštis

III


Nuskambėjo paskutinis dūžis.
Dar akimirką...
Ne, laikas į jūrą,
Tik bangos šias žaizdas užgydys.

„Būk stiprus, sūnau“ kalbėjo Ji,
Išleisdama iš namų. Į vėją.
Lyg vienišą laukų klajūną.
Skambant paskutiniam dūžiui lauks tik Ji –
Apleistam sode. Baltai pražydus obelis

Komentarai