KūrybaEilėraštis
Paveikslai
Dvi saujos ištiestos į dangų,
Jos žydros akys skrendančios tolyn,
Vilties akimirkos, nešamos ant rankų
Ir laimė begalinė, kylanti aukštyn.
Kiek toliau – jūros spindinčios platybės,
Auksinė pieva kalno pakrašty,
Karžygių narsių didi galybė
Ir Dievo vaikas, avinėlių pulko vidury.
Kur pažvelgsi – svajos ir peizažai,
Jūros ir dangaus skaisti šviesa.
Sienos papuoštos spalvų miražais,
O tarp jų – tamsi dėmė viena.
Stebi jis paveikslų apkabintą tylą,
Jos žydros akys spindi šiluma,
Jis rašo apie naktį ir jos kerinčią ramybę,
O jų sielos – peizažų apsupta dėmė viena.

Komentarai
teoriskai nieko, bet saldokas..