Išmokt menus visus slapčia galiu,
Tiktai ne tą, kurs verčia degti vienišas širdis,
Apgaut dievus ar vėliai guodžiantis vynu
Šaltai priimti tylą, kurią paskirs Lemtis.

Tuščiu pavasariu ir rudens liepsna
Išmokti eiti tarp klaidžių kelių.
Ar likti kur esi – po pušim sena,
Ir niekad neregėt nutolančių žvaigždžių.

Suplyšo lapas ir mintimis skrajojantis klajoklis
Kaip sūris kybo tuščiame skliaute,
Ir rymo po langais svajodamas Sofoklis,
Chimeromis puoštam lelijos mėlynam sode.

Lyg lyros aidas, praskrodžiantis tylą,
Ta mistinė liepsna iš miegančio vandens lėtai pakyla.

Komentarai