bendra kuryba ish kurios niekas nesigavo
labai ilgai ir nuobodus tekstas.. kas skaitys ta uzjauciu ........................................ ..........................
Kai lieki tik su siela ir mintimis labai dažnai apmąstai, ką tu gali ir ko ne... Kuri beviltiškus planus ištrūkti iš kasdienybės. Dažnai apsižvalgai ir matai jau seniai nusibodusi vaizdą. Tą patį seną kambarį apkraustyta bereikšmiais daiktais. Pasijunti niekam ne reikalingas ir nieko nepastebimas žmogus. Tu tarsi daiktas su kuriuo pažaidę ar pasinaudoją dažnai palieka likimo valei.... Kaip ir dabar vienui viena su mintimis sėdi kambaryje kuris pilnas gražių prisiminimų. Čia prabėgo tavo vaikyste, čia tu pirma karta pajutai laimę, supratai, kad kažką myli...Aplinkui visi daiktai primena juoką, laimę, draugus...Bet kur jie dabar? Kodėl jie tave užmiršo?... Tau dabar liko tik seni prisiminimai ir viltis dar visą tai patirti. Bet ar tai atsitiks? Likimas nenuspėjamas dalykas. Jis mėgsta papokštauti mūsų ir taip sunkiame gyvenime. Gal jis vėl iškrės kokią išdaigą ir Tu vėl sėdėsi čia viena, kaip ir dabar. Galbūt vėl Tave užplūs prisiminimai.... Tačiau aš žinau Tu nenori laukti. Nenori vėl kentėti ir tikėti tuom ko nėra. Tu užsidarei savy bijodama vėl nusivilti. Pakeitei net kambarį, kuriame buvo tiek daug gero....Dabar jis juodas apkarstytas pykčiu ir neviltimi. Visas tas tamsus fonas Tau padeda susikaupti ir apmastyti ko tu nori iš gyvenimo. Jį suprasti tau nėra lengva. Tu nesupranti kodėl Tau išėjus į gatvę į Tave žiuri tarytum į žmogžudę. Nepažystamų akių žvilgsniai Tave tirinėje tarsi būtum ne toke kaip visi. Bet Tu gi žmogus, Tu jauti skausmą ir laimę, Tu myli ir nekenti. Jie turbūt to niekada nesupras......... Tik grįžusi į savo kambarį Tu pasijunti gerai. Čia Tu valdove, čia tavęs niekas neįžeidinės. Tik įėjusi užsidegi raudoną žvakę, nusimeti savo ilgą juodą paltą ir atsigulusi pravirksti. Tau per sunku išgyventi tai kiekvieną dieną. Tau skaudu matyti kai Tavo buvę draugai tavęs nepastebi..... Tačiau Tau jau nebesvarbu. Tu susitaikei su šia mintimi. Išmokai gyventi viena. Pasileidusi trankę muziką Tu atsipalaiduoji ir kažkur širdies gelmėje tikiesi, kad koks nors kaimynas ateis ir pasakys, kad “jau gana.....pritildyk muziką“. Bet to nebus, nes niekam nė svarbu ką tu darai.......... Tik nuėjusi į kapines atrandi sielos palaimą ir nori kuo greičiau ir Tu gulėti čia. Ten kur ramu, kur Tu nieko nebejausi, nebegirdėsi aplinkinių garsų. Tave trauke ta bedugne kurioje mirtų tavo visi prisiminimai........ Netikėtai pajunti čia ta šilta jausmą šalia savęs kuris nutraukia tavo mintis... Tu ką tik sutikai žmogų su tokiu pat skausmu širdyje. Jis tau padeda visa tai išgyventi, padeda įveikti skausmą. Pagaliau Tau nusišypsojo laimė ir vėl atrandi gyvenimo prasmę. Tik dabar supratai koke nenumaldoma galią turi kapiniu tyla.....
Komentarai
Nematau ,kur čia bendra kūryba....Šiaip tai tikrai verta paskaityti,ir man labai tai patiko,žymiai geresnė kūryba,negu daugumos čia rašančių,taip ,kad ne be reikalo rašėt...Reiktų tęsinio,nes įdomumas nugali....Dar labai žavi ,jog dviese rašyti,yra smagu....Man tai atrodo ,lyg vieno žmogaus mintys....
mmmmmmhhhhhhhhhhmmmmmmmm 😃
mmmmmmmmmm
tikrai nuosirdus ir geras bei idomus rasinys nera jis jau toks ilgas taciau verciantis susiamastyti labai panus i mano gyvenima aisq yra keli skirtumai bet pagrinde mintis kazkiek panasi...Ir kokia gi butu gyvenimo prasme be jo???...be to vienintelio ir nepakarojamo....👍 saunu !
nera jau taip nuobodu kai isiskaitai..bet tokiai tinginei kaip as....nu as patylesiu😃.........