KūrybaEilėraštis
Pradingusi vaikystė
Laukuos nuvyto ramunėlės,
Smėlio pilis išpustė vėjas.
Žaislai palėpėj guli užmiršti,
Pilku dulkių sluoksniu apsnigti.
Nebeskamba vaikystės juokas;
Tuščios kieme sūpuoklės.
Ištuštėjusios šilto lietaus balos.
Danguj lakštingala nesuokia.

Komentarai
dingo vaikystė, bet pasiliko širdy,... neužbaigtas, bet įdomu...
Zydra_bedugne
nu nežinau....
kokia sio eiliuko prasme?
kazkoks nezinau... arba cia tik man nesiskaito siandein, arba tikrai nekaip skaitosi sitas eiliukas...
ne apie savo vaikyste o seip bendrai, bet jis tikrai nevisai uzbaigtas
neblogas
kazkaip be pabaigos... lyg ir apie savo vaikyste pasakoji, o kazkaip sugretinimo sau nera... galbut reikejo trecia strofa parasyti ka nors apie save, savo jausmus ir t.t. nu bet tavo kuryba tavo reikalas... cia tik mano nuomone