Laisvu laiku mes rašome, svajojame, skraidome padebesiais... Užmirštame kasdienius rūpesčius... Juk daugiau nieko ir negalime daryti, nesugebame išgyventi pergrūstame sunkumų pasaulyje... Kasdien pabundame galvodami, kad ši diena bus kitokia-lengvesnė. Nepasakysime daugybės dalykų net mums brangiems žmonės, nenorėdami jų apsunkinti, o galbūt nenorėdami, to, kad jie domėsis ir pataps dalimi mūsų svarbaus gyvenimo įvykiu, kuris mums nėra malonus... Taip bėgdami nuo kasdieninio savęs užmiršime, tai kas taip paprastai buvo nuostabu ir nepakartojama...
Visa tai primena štai tokį jausmą: kai naktį, po sunkios dienos, tik baigus visus darbus, atsisėdi lovoj ir žvakių šviesos šilumoj geri šilta kakavą... Juk tai taip paprasta ir nuostabu...
MEMORIES IT'S ALL WE HAD...~
|
Komentarai
Juk dažnai kasdien apsimetinėjam tuo kuo neesam...~
Ja, spardom debesis visą dieną, o prie pc blevyzgavojam koks jis fAAinas, koks nuostabūs (aū) wake up (~) Žinoma, mes galim bliaut, kad blogai ; D o kaip seniau buvo? Bet kam apsimetinėt.. Atsipalaiduot gerai xD
Po tokios dienos, atsisėdu į lovą, garsiai nusikeikiu: p*sau ir skambinau ant tokio gyvenimo.