Šūdas.
Atsikeli kaip visada, kasrytinė rutina, šoliuoji į darbą. Ir vėl, ir vėl, ir vėl... Gauni dvi savaites per metus atostogų, tam kad nuvažiuotum į Palangą ir pamatytum dar didesnę krūvą idiotų, banalių pramogų beieškančių. Beprasmybių sostinė. Ir vėl keliesi į darba. Ir vėl, ir vėl, ir vėl...
Neduok Dieve, sulauksi pensijos, tapsi bjaurus religingas senis. Išleisi tiek ant vaistų, kad maistui ne kažin kas beliks. Ligos. Senatvė. Vienatvė. Ta nuostabioji, tobula... buvo. Dabar ji sena. Tu vistiek ją mylėsi. Labiau už save. Ji buvo su tavimi, kentėjo tavo bjaurų būdą, pakentė kvailus įpročius. Ji mirė. Tu - vienas. Vaikai, anūkai, kaimynai, draugai, SoDra, Valstybė... Tu mylimas ir gerbiamas. Tu - našta. Tu niekam nereikalingas. Per šventes susirenka giminė. Visi linki sveikatos, stiprybės, dar daug metų išgyventi. Šūdas. Tau jau bloga nuo tų veidmainysčių, beprasmybės. Beprotybės.. Tu nori mirti.
Rizikuoti ar iškart prieiti prie galutinės išvados, kiekvieno asmeninis reikalas. Pabaigoje rezultatas vistiek vienodas.

Komentarai
vienas ish nedaugelio dienorashciu kuris priverte bent shiek tiek ir bent apie kzka pamastyti...
cha cha cha...gerai tu cia ))))
geray ash nesu optimiste tikray ir nemoku guost ir pan. bet kaip visada noriu pasigincyti...(nors nera prasmes..nes nieko ce nesavo nematau) galima paziuret ir ish kitos puses.. mokykloj pamatay kox neturi buti, ygyji vertybes, sugebejima ishlikti visuomenej, bendrauti su zmonem(nors daznai tiesiog gauni traumas, kompleksus ir pan) veliau gali save realizuoti(bet dazniausiai dirbi nekenciama darba) senatvej dziaugiesi savo sheima (jei vyras nepabego ir nepaliko taves su kruva vaikais) gali dziaugtis vaikais, anukais (kurie galvoja tik viena : "kada duosi pinigu sena kurva") tay va pasigyncijau su savim aciu uz demesy
Mieli komentatoriai, turiu prisipažinti, esu mąstanti būtybė, ir nesu joks pesimistas. Aš laimingas. Džiaugiuosi gyvenimu ir nežadu žudytis. Tiesiog dažnai susiduriu su šia ideologija ir pabandžiau labiau į ją įsijausti. Nemanau, ar yra mąstančių paauglių, niekad nemasčiusių nihilistiškai. Pagaliau čia dienoraštis - rašau tai, kas "ant liežuvio galo". Nors yra truputis tiesos.Pavyzdžiui, mano seneliai - girdėjau daug istorijų, kaip mane senelis ant rankų nešiodavo, kaip kasdien lankydavo, kaip mane mylėjo. O dabar, kai laikas būtų man atsidėkoti už tą meilę, aš tiesiog per daug užsiėmęs, o kartais - gėda pripažinti - net tingiu, mieliau blevyzgodamas internete. Bandau įlysti į jo kailį ir suprantu - kad aš niekšingas nedėkingasis (esu tikras, jis taip niekad nepagalvotų). P.S. bandau ištaisyti savo klaidas/jų išvengti.
didesnio pesimizmo tikrai nesu niekur regejus, iskaitant ir tai, jog pati esu klaiki pesimiste, bet dar iki tokios pesimizmo stadijos man toloka... Aisq, koki tu ten ta ateity susikursi, tokia ir turesi. Kaip sakoma: likimas ir ateitis tavo rankose. Na ir davai, varyk ta ateiti ir gyvenima gamint grazesni ir kokybiskesni. O jeigu tu cia tik dejuosi, tai nuo to lengviau tikrai nebus. O be to, koks tau skirtumas, ka kiti apie tave mano: ar gaidys ar ne gaidys, a? As va zinau, kad visu aplinkiniu akyse esu totali daune, bet kazkodel as tai visa atmetu ir girdziu ir matau tik tai, ka noriu ir man gera matyti. O apie senatve manyciau dar per anksti jaudintis ir galvoti, nes iki to laiko daug vandens nutekes. Nu siaip gaunasi pagal tavo logika, kad gyventi is viso neverta. Tau gal ir neverta, nes kaip matau esi nemastanti ir nezvelgianti i prieki butybe, ir tau absoliuciai px kokia yra tavo dabartis ar kokia bus tavo ateitis... nu ir tegu buna px... tada ir man bus px...
kartais visa ateitis butent taip ir atrodo... bet, kai pagalvoji, kiek gyvenime nezinai, kiek dar neisbandei, kiek gali atrasti, juk nebutina ten susituokt ar vesti, gali tiesiog klajoti po pasauli, gali kurti, gali tobuleti.. visgi kazkoks pasirinkimas yra..
nesutinku, aisku senatve tikrai ne pats graziausias metas, bet tik nuo taves prilausys ar tavo anukai galvos kad sitas diedas greiciau mirtu ar"o!vel vaziuosim pas seneli" pasirinkimas visada yra
teisingai...
Idomiai tu čia... Šiaip tai aš nesutinku, nemanau, kad toks gyvenimas yra ir bus, ne, nebent jei pats tokį jį kuri. O mano tai tikrai ne toks. Pirmiausia, aš mokyklos monotoniją retai jaučiu, man kiekviena diena kitokia, ir ją kiekviena galima pasidaryti smagią. O tas dvi savaites atostogų užaugus galima padalinti į vieną vasarai ir vieną žiemai. Tada vasara vyksti paatostogauti i vesius kalnus, o žiemą į Egiptą ar kokią šilta salą. Ir tada tos savaitės bus labai fainos, ir visai nebūtinai tarp idiotų, aišku, jei gerą kompaniją pasirinksi. Ir iš vis ką tu tuo nori pasakyti? Kad geriau nieko nelaukus nusižudyti?