
Atleisk. Aš Inkognito.
į baltus prisiminimus.
Man patinka žiema. Žiemą viskas atrodo be proto.
"Išlaižyk atminties juodą skriaudą."
"Pasaulis girtas girtas sverdėja iš meilės" G.Kuprevičius
Sverdėju ir aš. Tik kitaip.
" Domantas išlipo lėtai, suspaudė rankomis galvą, užsikimšo ausis ir užsimerkė - taip garsiai pašėlęs vidurdienis rėkė: gyventi!! gyventi!! gyventi!! O jam norėjosi tylos." J.Ivanauskaitė "Pragaro sodai"

Spengiantis, tyras vakaro
oras plūsta į sielą
mėlynų paukščių takas,
išdegintais.
Ir kažkur taip dreba kūnas,
it be vandens
kentėjęs savaites...
Dreba,
lyg visa dūšia
drugio krečiama
ir ugnies deginama.
Tada pabundi
naktimis rėkdamas,
lyg kątik balsą atgavęs vyturys,
rėkdamas tokiu
didingu balsu,
it kato metais,nelaisvėje -
Tvynę šauktumeis.
Taip tu rėki.
Taip rėkiu ir aš.
Bet aš - apie tave galvoju.
Ir tau rėkiu.
Nors tu negirdi,nei mano balso, nei mano širdies.

Komentarai
...
Taip tu reki, Taip rekiu ir as. Bet as -apie tave galvoju