Beprasmės idėjos ieškojimas beprotnamio sandėliuku
Bet mes prisikeliame. Nors kartais tai atrodytų neįmanoma.
Ir iš tiesų - ne baisiausi priešai ar draugai yra tavo žudikai ar persekiotojai. Baisiausi - tavo paties prisiminimai ir susikurtos problemos. Ir egoizmas.
Neturėk ypročio išgyventi gyvenimo iš naujo kasnakt. Nesiūlau prieštis rožinės ateities vizijų. Tačiau ar verta susikurti negatyvumo pasaulį, ribota 4 juodom sienom?
Suvokimas. Ironiškiausia, tikras ir realus suvokimas ateina vėliausiai. Būtent tada, kai nieks negali pasikeisti.
Kitą vertus, kodėl gi ne?! Jei mes patys žaidžiam gyvenimo kortomis, tai kodėl gyvenimas negali žaisti mumis? Taigi, jis gali. Ir žaidžia. Ir dėl to kyla nepasitenkinimas.
- O iš tikrųjų nieks neegzistuoja. Nei laimė, nei meilė, nei skausmas, nei neapykanta, nei draugas, nei priešas. Tik mes viską susikūrę - per dag sureikšminam. Kokie banalūs esam. Ir apgailėtini ,- nusikvatojo mano pasamonė, nubėgusi šviesiais beprotybės koridoriais.

Komentarai
O su tavo pasamone ir as.. Zinai ji daug man pasake.. lost_in_the_mists> jis toli grazu nebuvo depresingas. Manau autore ta pati pasakytu..
- O iš tikrųjų nieks neegzistuoja. Nei laimė, nei meilė, nei skausmas, nei neapykanta, nei draugas, nei priešas. Tik mes viską susikūrę - per dag sureikšminam. Kokie banalūs esam. Ir apgailėtini ,- nusikvatojo mano pasamonė, nubėgusi šviesiais beprotybės koridoriais. man patiko sita vieta
pritariu......
yspudinga
va sitas tai man patiko, toks kiek depresuojantis, bet grazu wot tep...