Beprotnamis Nr.25 - paprastos apatijos samprata
Giliai alsuoti.
Tartum mylėtumeisi su likimu. Svetimu ar savu. Ar pavogtu.
Įsidedi į kišenę ginklą ir eini nušauti savo dalies.
Ir šauni.
Bet ne visada pataikai.
Arba baigiasi šoviniai.
Arba jau nepakeli rankų.
Šauk tiesiai į galvą. Jei mirti, tai mirti iki galo.
(Vėjas išpūstys rėkiančio parako liekanas)
O tu liksi neišpūstytas. Paliksi stovėti vienas ant atšalusio grindinio ir apatijos.
Išeičių yra daug. Bet kažkas apakina. Kažkas padaro tave kurčią, kai negirdi net savo kvėpavimo ir žodžiai stringa kažkur gerklėje, o gal širdyje. Pamiršti kalbos dovaną. Pamiršti kas esi. Ir sekdamas paskui vyšninio tabako kvapą, ieškai savęs tyliose gatvėse.

Komentarai
waaau.ar esi tikra(s) kad nepersistengei?
tikras beprotnamis...