
Gili ir tamsi jausmų bedugnė
- O kaip gi ji, tas, prakeiktasis pašonėje tavoj?! Kas jis?..
- Niekas. Tai tik manoji užgaida, tavasis miražas, kuris išnyks, o jei ne - užrūkysiu. Nusimesiu drabužius ir užrūkysiu! O, Dangau!.. Dūmais tūkstančių nukirstų ir sudegintų miškų užrūkysiu!..
- Ir sugrįši pavasario naktį, švintant. Vėl nešvari, suplėšyta grįši... Aš juk žinau, kaip naktimis blaškais dėl mano veido, pripažink!
- O, vasarvydžio sapne, šviesus... Tik mano dūšios nieks neieško, netgi tavos mintys...
- Kokius niekus paistai, mano proto valkirija?! Ieškau tavos dūšios, ieškau! Tos, dėl kurios apkurstu, apanku ir apmirštu. Nejau nežinai, kad išeinu šiltais, švelniais ir tyliais rudens vakarais į spalvotą pievą? Žygiuoju tol, kol jaučiu žemę po kojomis. O mintimis - tavęs ieškau. Kartais randu. Tuomet pakylėju aukščiau savos būties ir godžiai išgeriu Dievų vyno iš tavų lupų.. Bet, kartais nerandu. Tuomet krentu į tą pačią spalvotą pievą ir apanku.O širdin įsminga vien baugi tamsa ir kvapą užgniaužianti nežinia. Iš mano aklų akių pasipila stipri pavasario liūtis, kai kūną persmelkia perkūnas. Ta neaprepiama ir gūdi liūtis išplauna protą.

Ačiū

Komentarai
noreciau vasarvidzio nakti eiti siais gelezinkelio begiais... ir koks skirtumas kieno cia role, matosi, kad rasytoja zino, kad visi ja girsim ir iskart padekoja. net akis drasko toks tiesumas ir nekompleksuotumas. geriau uzsirukysiu nekalbejus nesamoniu ...
Cia nėra mano rolė, tiesiog kūryba.
Kox grazus paveixlelis... Pasakishkaj... Kiekvienas padaras kabinasi i gyvenima, nors ir isdyges cemento plyshelyje..Nors ir ant gelezinkelio begiu...
is vis kuri role tavo?
pala...nesuprantu.....tu mergina, bet rasai JAI?
tai tavo isgyvenimai sudeti i dialoga....... tu kalbiesi su savo meile.......... ir ieskai jos, lyg neatrasto lobio........ kai randi buni laimingas........ kai ne- tampi aklas is nevilties ir skausmo......... ar teisingai supratau? jei taip tai kodel ji isvis blaskosi???