
Iš aukštumų į žemumas. Žmogiškume prakeiktas.
Iš vidaus tūkstančiais rankų liestas ir išblukintas, aprasojęs, įskilęs, apjuodijęs nuo gaisrų ir apipuvęs šimtamete skalsa.
Užtad iš išorės baltas, šviesus ir išvalytas.


Tik, kad labai jau niūrus vaizdas pro tąvąjį langą.
O gal niūrios tavos mintys?

Sielos vidaus langas.
Ir blizgantis išorės atspindys.

Prisipažink, kad esi ragana.
Ir esi verta už savas kaltes degti.
Tad sudek viduje.
Nenugesinamai.
Aš atsiprašau.
Kitaip nemoku gyventi.
(Juokas)
Taip.
Gyventi.

<...>
Karas ir jo padariai.
Žmonės, žudantys vienas kitą.
Susimąstykite.
Kokios jūsų menkos bėdos, prieš kančią
agoniją
badą
kraujuojančias ir pūvančias žaizdas
kankinimus
tūkstančius mirčių
nesuvokiamą žiaurų
atžmogiškumą







Tai koks Jūsų žmogiškumas?
Koks mūsų?

Komentarai
Tamsūs... Bent tiek ;]
o kaip tavo plaukai? :}
uh.. ir nėra ką sakyti apie tokius dalykus, kai žinai, kad daug kas jau pasakyta.. ir pasmerkta.. Bet, gaila, ne visų.. aviettine rašė: Mes neturim zmogiskumo, jie neturejo zmogiskumo ir kiti netures zmogiskumo...
Surask tokį, kuris pavydėtų...
nepavydziu tiem is fotkiu..
nesupratau esmes.
kazkas kazkada sake: Zmogum ne gimstama, o tampama..
ech... ;]
Tas tiesos ar teisingumo ieškojimas. Visada man patinka Tavo skaityti dienorasčius. Visada visada.
Mes neturim zmogiskumo, jie neturejo zmogiskumo ir kiti netures zmogiskumo... Sunku ismokti zmogiskumo...