J.Degutytė
RAUDOS
1
Aš apieškojau visą namą -
Lova paklota ir skobniai tušti.
Aš apieškojau visą lauką -
Jokios brydės! Kaip siena - kviečiai aukšti.
Aš apieškojau visą girią -
Krūpčiojo papartynai ir eglės dejavo.
Tik čia - smėlio kalnely
Kūnas tavo.
Kodėl išėjai taip toli -
Nuo kviečių nušviestų, nuo eglynų?..
Ar nedavė duonos juodos?
Ar nedavė žalio vyno?
1966
2
Aš paklausiau upių, kur tu.
Aš paklausiau debesų, kur tu.
Upės atsakė: žemėj tavęs nėra.
Ir atsakė debesys: nėra danguj.
Kas dabar susukuos mano ilgus plaukus?
Kas man geltono korio atlauš?
Rytą pievos šaltos ir skaudžios.
Rankos karštos ir tuščios ilgą vakarę.
Pasakyk, kokiu žolynu išdygsi?
Pasakyk, kokiu atsibusi vėju?
ŠERKŠNAS
Pravėriau akis gruodžiui,
stogam apsnigtiem ir saulei…
Po vidunakčio lyg po burtažodžio
Šerkšnu apsigobė gatvė.
Sakų baltam voratinkly
Krykštauja
Mažytė raudona sniegena -
Kaip širdies atspindys.
Tebesu!
Pravėriau akis gruodžiui, bebaimei tylai ir šviesai…
Nedrąsiai dainuoja gatvė, šerkšnu apsigobus...
Ir paspringstu džiaugsmu lyg per dideliu kąsniu.
Ir taip spindi saulė,
Kad norėčiau
bijoti mirties
J.Degutytė

Komentarai
ŠERKŠNAS Pravėriau akis gruodžiui, stogam apsnigtiem ir saulei… Po vidunakčio lyg po burtažodžio Šerkšnu apsigobė gatvė. Sakų baltam voratinkly Krykštauja Mažytė raudona sniegena - Kaip širdies atspindys. Tebesu! Pravėriau akis gruodžiui, bebaimei tylai ir šviesai… Nedrąsiai dainuoja gatvė, šerkšnu apsigobus... Ir paspringstu džiaugsmu lyg per dideliu kąsniu. Ir taip spindi saulė, Kad norėčiau bijoti mirties sitas nieko
Neužpūsk pienės pūko, Kaip žiburio neužpūsk - Tą besaulį vidudienį. Saulė, mėnuo ir žvaigždės - Visi jie pasislėpė danguje. Tik dulsvas pienės pūkas Kaip mažas žiburys Liko vienas Pritilusiam dideliam lauke, Nuūžus vėtrai, pratrukusiai liūtim ir smėliu. Liko tik pienės pūkas Didelėj, sunkiai alsuojančioj žemėj... Neužpusk pienės pūko, Neužpūsk... va
grazu. man ji visad patiko. butent tuo subtilumu...mm.. geila, kad neidejai eiliaus "Neuzpusk pienes puko" - mano mylimiausias