Tylus ir gal siek tiek ironiskas vakaras, gulantis ant salto, numirusio asfalto ir cigareciu nuoruku nuklotos zoles. Kai neseniai eidama gatve, ziurejau i nuostabu kruvinai geltona vakaro dangu, prisiminiau siltas vasarvydzio naktis - lauku, misko, lauzo kvapa, vyna... Beprotiski prisiminimai slegia, nes galbut niekada tai nebepasikartos, galbut tarkim eisi gatve ir tave partrenks koks nukrioses senis, nes jam neismokejo pensijos (ar kazkas panasaus), arba nueisi pas dantista ir uzkres tave hepatitu (kaip atsitiko vienam pazystamui). Kartais eini gatve ir galvoji - tik vienas zingsnis ir tu baigsi savo gyvenima, nejau nevilioja? Kartais manau visiems pasitaiko tokiu akimirku, kai vilioja bet koks savidestrukcijos budas... Bet to paprasciausiai nereikia. Ir zinot kodel? Nes siame sumautame gyvenime kartais buna nepaprastu akimirku, kurios suteikia velnisko noro gyventi. Kiekvienas smugis suteikia jegu eiti toliau. Nesuklupkite...
"Naktį verkė vilkai bet tu nematei
Kaip ašaros iš akių jiems byrėjo
Ir virvė ant kaklo tegul tau pasako
Kad šioj žemėj tiktai tavęs man reikėjo "
Siela
|
Komentarai
grazu... ir teisinga... man patiko tas zodis - savidestrukcija... savizudybe skamba jau per daug banaliai ir kazkaip atsibodo... o vat savidestrukcija... taip labai taikliai pasakyte... man patiko... ir siaip labai protingai parasyta... respect
Man taip nebuna ... Man tik buna kai norisi bet pievom kazkur toli nuo visu kas mane supa pazysta ..
sutinku su tavimi. .. . man irgi daznai buna labai liudna,norisi dinkt is chia,pakeist visa savo gyvenima nes jis tox ... tox . . . bet staiga visa tai praeina,staiga atsitinka kas nors tokio,ko visai nesitikejai,tai kas tau pakelia nuotaika,suteikia jegu... stai tuo man ir patinka gyvenimas,kad ir kox jis bebutu