
Pabaigiu taboką ir grįžtu lovon, Mylimasis
žydi sodai, nuo kasdien miesto purvą plaunančio lietaus.
Mano protą plauną netektys. Ir gyvenimas.
Ir daros tik tamsiau. Tamsiau?..
Po vasarvydžio nakties ošimu, atsiguli šalia ir girdžiu kvėpavimą ir dūžius.
Mylinčios širdies.
Tapai nuo manęs priklausomas.
Kasdien, kasnak.
Kaskart.
Reikalauji manęs - daug ir godžiai.
Kaskart.
Atšliauši paskutinės mano dozės.
Bet aš nebenoriu.
Banali tapo mudvieju egzistensija.
Mintimis veju tave tolyn.
Aš nenoriu.
Nenoriu šiąnakt mylėtis. Aš nenoriu būti.
Ir nenorėsiu rytoj.
Ir poryt.
Ir sekančias, savaites, mėnesius.
Ir jaučiuosi purvina, lyg išdavusi tave su tūktančiais vyrų.
ir bijau, kad neišgirstum manųjų minčių.
Nuleidžiu galvą.
Užsidegu cigarete.
Rūkau.
- Mylimoji?
- Tuojaus sugrįšiu.

Komentarai
Lb kull ! ~
istikruju labai daug minciu kyla skaitant, daug prisiminimu. Kazkas girdeto, taciau visiskai naujo.
God. Pasirodė, lyg būtų pažįstama. Purtau galvą. Ne ne. Man patinka kaip tu rašai. Laisvai ir palieki vietos kito supratimui. (:
isnaudojimas...