Prošvaistės utopija - Manding gyventi nori?!

Nubudau po žydros nesamybės skliautu
Begaliniam vidudieny vien liūdesys ir gėla,
Tarp griuvėsių tamsių dilgelė geria saulę negyvą.
Tyla.

Kur tu atvedei, gyvastie mano, o Motin akla?
Ar į pragarą atsiminimų, kur mąsto žolė,
Kur net laiko gilus okeanas aklai tebeieško krantų.
Tyla.

Beprotybe, pamerki gėles geltonąsias į mano šaltinį,
Kad praėjusios dienos bent sykį paliktu mane.
Tyla.

Tu, sutvėręs mane, tu, sužeidęs mane taip giliai,
Tu, kuriam alavijo bedugnių širdies kyla kvapas,
Tėve, Tėve, ar rasiu ramybę prie tavo kojų kruvinų.
Tyla.

J. Ivanauskaitė [Langas]

- Gyvenu anomalijomis.
( -Jeigu išvis gyvenu)
- O kas belieka - šviesus kelias, Lietuviškas beržas ir naminė degtinė.
- Lieka kažkas daugiau, po keleto akimirkų, praleistų kartu.
- Širdgėla?
- Ne, kūrybinė idėja, nuolat primenanti, kas esi ir kodėl.

https://i12.photobucket.com/albums/a212/Mexen/nissk.jpg

Ačiū

Komentarai

EPItafija

Ivanauskajte

Mexeny

Labai ir netgi labai patinka

Mexeny

KelEto...

aviettine

Grazus piesinys...

BloodyTears

- Lieka kažkas daugiau, po kelto akimirkų, praleistų kartu. tikrai kelto?

war_girl

mmm.. Papukai ;]]]