žiūrejau į mamą karste.kažkaip keista buvo ja matyti tokią tylia ramią .rodėsi kad ji tuoj atsimerks ir pasakys :

- Kodėl aš čia guliu?

į šarvojimo salę iženge kunigas ir pasakė:

-galite atsisveikinti su mirusiaja.


aš priėjau ir pagloščiau mamos ranką.

paskui priėjo teta ir žirklutėmis nukirpo bintus nuo jos kojų bei ranku( kojos ir rankos bintu rišamos todėl kad jos neišsisklaidytų,kadandi mirusio žmogaus raumenys atsipalaiduoja,bet reikia būtinai tuos bintus nukirpti nes ,mirusieji paskui negali laisvai skristi Dangun)

paskui mama katafalkoje buvo nuvežta i kapines.

kai buvo nuleistas karstas i duobę ir barstomas zemėmis nežinau nieko nejaučiau.0 emocijų tAip kalbant.

Ypatingai neliūdžiu dėl to nes žinau, kad ji dabar su Dievu.

Komentarai

Ramfa

Įsivaizduok,ji dabar sutiko tuos,kuriuos prarado.. Šaunuolis,kad neverki,nes jai tikrai nepalengvėtų nuo tavo ašarų..

BluEberRY

ziauru. stiprybes. laikykis. istikruju, keista, kad kai mama mirsta, pas tave 0 emociju. nu bet kiekvienas viska suprantam skirtingai, is tikruju, gal ir gerai kad 0 emociju...

MiauLiutukasMiau

Ariel_Cancer_Dies rašė: reiskias esat besirdziai. manau mama neapsidziaugtu tai suzinojus

Ariel_Cancer_Dies

reiskias esat besirdziai. manau mama neapsidziaugtu tai suzinojus

Mishell

laikykis dar tik pradžia...o man kažkaip baisu pagalvojus, kad kažkada ir mane į tokia dėžę paguldys ir užkas...

amicable

Laikykis. Nors dabar nera emociju, bet veliau atsiras....Patikek....

xxxdeimantexxx

Inana rašė: žinau tą jausmą. patikėk. stiprybės.

Inana

žinau tą jausmą. patikėk. stiprybės.