Nežinau nieko siaubingesnio...kaip jaustis tėvams. Kaip įsikalti sauį galvą, kad vaikas niekada jų nemylės, nežiūrės į akis ir nebus dėkingas, kaip suprasti, kad dievas jam nedavė jausmų. Kaip dovanoti dovaną, jei jis į ją pažiūrės išpakuos ir nueis palikęs ant žemės. Negaliu. Užjaučiu.
|
Komentarai
nezinau kaip as reguociau, bet manau siaubingai. . nieko nera ziauriau uz nemeile, o ypac vaiko priesikuma tevams. . .
Pierrot_the_clown rašė: Ar tavo toks bukas mąstymas ar tik taip atrodo?Gal per daug prisižiūrėjai "Merkurijaus kodo'',a? Yra ir daug baisesnių ligų,o su viskuo kas atsitinka galima susitaikyti.
Pierrot_the_clown rašė: Ar tavo toks bukas mąstymas ar tik taip atrodo?Gal per daug prisižiūrėjai "Merkurijaus kodo'',a? Yra ir daug baisesnių ligų,o su viskuo kas atsitinka galima susitaikyti.
jausmus turi visi.
Ar tavo toks bukas mąstymas ar tik taip atrodo?Gal per daug prisižiūrėjai "Merkurijaus kodo'',a? Yra ir daug baisesnių ligų,o su viskuo kas atsitinka galima susitaikyti.
tikrai gaila...