tas nepažįmasis...

matai JĮ pro savo nakties langa.. lyg ir baimė.. baimė ir nežinomybė tokie pažįstami to nepažįstamojo pasaulio jausmai.. galėtum viską JAM suplanuoti, bet planų nemėgsta atsitiktinumai.. o JIS jais ir tegyvena.. bijai, kad nepakirstų kojų... o aš žinau, net jeigu jis man pakirs,aš užmigsiu ir sulauksiu kito nepažįstamojo, kito rytojaus...

Komentarai

peteliske

labai gražūs žodžiai nemanau, kad reikia bijoti rytojaus ir viso to ko mes nežinome.. juk nežinomybė mus baugina, nes ji nežinoma... reikia su tuo susitaikyti.... kvaili gimėm, kvaili ir mirsim...