.....Tyla buvo tokia švelni.... <3
Pažįstu tylą. Kartais ji ateina ir pradeda draskyti ausis ir net skverbtis į smegenis. Klykia šaižiausiais sausais garsais iki kol surandu gitarą ar šiaip kokį padarą, kuris groja.
Tą dieną tyla buvo tokia švelni. Glostė mane. Jaučiau kaip ji tvyrojo visur,toli,aplink mane. Nusprendžiau ją sekti. Dailiai slydau asfaltu skrosdama horizonte besibaigiančios balos-šaligatvio vandenį. Nežinau ar tą akimirką kanors žinojau, mąsčiau.. Tyla pradėjo maišytis su vasariškos drėgmės kvapu. Taip gera...
Nebegalėjau. nuėjau taip pro savo namus tolyn link skardžio, link upės. Ji vos keli žingsniai nuo mano namų. Nuėjau prie savo medžio. Tylą, kurioje skendau, kartais pertraukdavo kažkur toli toli važiuojančios mašinos. Įsiropščiau į savo medį. Asisėdau. Labai norėjau pati pertaukti tylą dusliais vos girdimais garsais. Žiebtuvėlio garsas nutraukė tylą ir aš klausiau kaip traukiant dūmą smilko cigaretė, Išpučiau dūmus. Girdėjau net juos.
Tyla buvo dar čia. Maži dūmų kamuoliukai kilo į orą ir sklaidėsi. Žinau vieną dieną su jais pakilsiu ir aš.

Komentarai
tyla........ tai nuostabi muzika...