Tas, kuris (ne)norėjo būti James Douglas Morrison
Vėjas. Jis bučiuoja Tavo "liustros" krištolines ašaras ir tyliai šnabžda "James Douglas Morrison...James Douglas Morrison...James Douglas Morrison...". Apsiverti ant pilvo ir užuodi bandymą vakarykščių vėmalų smarvę paslėpti po storu odekolono sluoksniu. Čiužinio spyruoklės kelia Tave aukštyn.Jauti kaip vienai iš jų trūksta dėmesio ir ji švelniai įsirėžia į Tavo "alaus pilvą". Sugrįžti į pradinę padėtį ir vėl regi minčių tinklą. Nejau tai Tave slegia? Atsisėdi ant lovos krašto. Veidrodis prieš Tave. Tu žvelgi į jo sielą ir matai...-"James Douglas Morrison". Paskutinis šamanas atsisėdo ant tavo lovos krašto, pažiūrėjo į veidrodį ir pamatė James Douglas Morrison.
Vėjas. Palikęs seną užuolaidą, naują "liustrą" ir pakutenęs Tavo padus begėdiškai slenka žalių DURŲ link. Atidarai langą. Kraujuojantis dangus leidžiasi ant pilkų senamiesčio stogų. Jei ne tas reklaminis stendas tai būtų gražiausia pasaulyje vieta. Stogais...Stogais...Stogais teka kraujas, čiurlendamas "James Douglas Morrison...James Douglas Morrison...". Just one more step ir Tu jau stovi pasaulio viršūnėje. Barzdą kedena tas pats begėdis palaidūnas vėjas. Pažiūrėtum žemyn, bet vaizdą užstoja tas mielas ir šiltas "alaus pilvas". Pagaliau. "This is the End...beautiful friend...". Paskutinį kartą surikęs "AŠ (ne) JAMES DOUGLAS MORRISON!!!", palieki apsemtą palangę ir krenti...krenti...krenti to the other side. Tave surado...vonioje...Tavo draugai...jie sakė jog Tu..."tas kuris (ne)norėjo būti James Douglas Morrison".

Komentarai
slove Jim'ui Morrison'ui per amzius! ))
wow graziai parasia.. ilsekis ramybeje Dzimai