...
Kol nėra stresinių situacijų, aš galiu sėkmingai puoselėti savo gražiąją puselę. Bet kas būtų, jei gyvenimas pasisuktų kitaip? Ar drįsčiau sakyti, kad esu iš tų, kuriais neabejotinai galima pasikliauti? Prieš guosdamiesi, kad neturime kuo pasitikėti, neturime į ką atsiremti, ar išdrįsome paklausti savęs: o patys ar esame patikimi?
Gyvenimo keliai nežinomi. Norėtųsi juos visiems rožėmis nukloti. Tik be spyglių. Kad niekada netektų susidurti akis į akį su žvėrimi, tūnančiu mumyse. Kad neiškiltų dilema: drįsti grumtis su juo ar pasiduoti. Rojus ir pragaras yra mumyse. Laimingas tas, kuris sugeba laiku susivokti.
Kelias į sėkmę, kaip ir kelias į pragarą, grindžiamas geriausiais ketinimais. Niekas neapsaugotas nuo klaidingų žingsnių, širdį draskančio nerimo, neteisingų vertinimų bei skaudžių pamokų.

Komentarai
Is tiesu zmones dazniausiai bando nukloti savo gyvenimo kelia rozemis, o tik veliau pamato kad net ir rozes turi spyglius... tai taip liudna..
woow
as tai neturiu iliuziju del saves...
man jau kazkas negeraij...ir sita jau girdejau...is kur tu ji gawaij?nes tikraij kazkur skaiciau...=)