KūrybaEilėraštis

Kai lelijomis pakvimpa oras...


Kai staiga lelijomis pakvimpa oras
Ir rodos tu skraidai padebesiais
Kai šiluma užlieja visą tavo protą
Ir tų minčių nebevaldai
Kai tyliai tu žiūri pro langą
Į gūdžią tamsą
Ir bandai joje atrasti savo laimę
Gyvenimas atrodo rožėm klotas
Toks mielas, šiltas, išsvajotas
Tada tave aplankė meilė
Kvaila svaiginanti, spalvota
Galvojai kad ji amžina
Tik gaila jog tai netiesa...

Komentarai