Kažkur dangus šypsos
Lietus tau nuo skruostų birėjo.
Tik šlapias dangus mums palaikė draugiją
Ir vėjas į ausį šnibždėjo.
Lašeliai maži balose šokinėjo
Ir žaidė tarytum vaikai.
Daina paslaptinga aplinkui skambėjo,
Gilioj baloj pynės žiedai.
Nuo medžių vanduo lyg upeliai tekėjo,
Paukšteliai linksmi purtė sparnus.
Alyvos tą vakarą saldžiai kvepėjo,
Mus glostė išdykęs lietus.
Kažkaip mūsų lūpos lėtai susiglaudžia,
Ir geriam viens kitą ilgai.
Lietus savo skraiste mus švelniai apgaubia,
Kažkur dangus šypsos plačiai.

Komentarai
neatsiprašinėk man tai geriausias įvertinimas šiek tiek pataisiau, bet jis vis tiek dar nebaigtas..
Tai tada labai įsijautei rašydama, o tai yra gerai. Sorry, kad suklydau
ačiū už tokį įvertinimą, nes tikrai nieko panašaus nesu patyrus
Akivaizdžiai rašei iš prisiminimų Toks... šlapias („lašai, lašeliai, lijo, lietus, lietinga...“) .