KūrybaEilėraštis
Vyšnios žydėjo
Ankstyvą pavasarį vyšnios žydėjo,
Žiedlapius vėjas barstė sode,
Suknelę kedeno jai lyg išprotėjęs
Ir plaukus suvėlė slapčia.
Jis spaudė jos ranką ir glaudė prie šono
Lyg vėjas pavogt ją galėtų,
Bet žodį ištarti kažkaip trūko oro,
Kad laikas sustotų norėtų.
Jis glostė jos kaklą ir ja gėrėjos,
Akių žvilgsnis toks jam brangus.
Amžinai pasilikti kartu taip norėjos
Ir viskuo dalintis perpus.
Tos degančios lūpos karštai susiglaudžia
Ir laimė užmerkia akis.
Vien vyšnių žiedai juos dviese apgaubia,
Krūtinėje daužos širdis.
Pilve ridinėjos ežiukai apsvaigę
Nuo meilės bedugnės taurės.
Kodėl širdys šitaip pavasarį žaidžia,
Paaiškint nei viens negalės.

Komentarai
labai fainas
atrodo lyg skaityciau Ievos Simonaitytes eilerasti... (tai komplimentas)
Man asmeniskai labai patiko