Eilėraštis (be pavadinimo)
Parašiau sau likimą, sudėjau taškus.
Mano uždanga skleidžias prarydama lemtį.
Aš kukliai į bedugnę išmyniau takus
Tuo metu, kai dievai oriai mokė gyventi.
Man klastūniškas laikas pakirpo sparnus,
Nors žadėjo nemokamą skrydį į rojų.
Aš koridoriais jo vis einu ir einu,
Kaip ištrūkti iš ten, niekaip nesugalvoju.
Gale tunelio mano šviesos jau nebus,
Kaip nebus kam jos priešais mane užgesinti.
Eisiu ten susirinkt išsklaidytus lapus -
Nevėlu gal taškus jau sudėtus ištrinti?
Mano uždanga skleidžias prarydama lemtį.
Aš kukliai į bedugnę išmyniau takus
Tuo metu, kai dievai oriai mokė gyventi.
Man klastūniškas laikas pakirpo sparnus,
Nors žadėjo nemokamą skrydį į rojų.
Aš koridoriais jo vis einu ir einu,
Kaip ištrūkti iš ten, niekaip nesugalvoju.
Gale tunelio mano šviesos jau nebus,
Kaip nebus kam jos priešais mane užgesinti.
Eisiu ten susirinkt išsklaidytus lapus -
Nevėlu gal taškus jau sudėtus ištrinti?

Komentarai