Išskleisk savo švininius sparnus ir mėgaukis skrydžiu virš bedugnės.
Komentarai
Misantropia
Visada prašom. Jei dar kada reiks originalių idėjų - kreipkis. Tu visgi tas žmogus, kuriam esu linkusi ištiest ranką.
Naoha
Kaip tik ruosiausi laime uzkalbeti, tai ir karpas tuo paciu pasiusiu... Aciu uz patarima.
Misantropia
Na va matai kaip pataikiau. Tas karpas prisiminiau, nes kartą netyčia jom senuką vieną išgąsdinau. turbūt vargšas visą vakarą nuo veidrodžio neatlipo... Keršto esmė - smogti jautriausion vieton... Jei išorinis grožis jai labai opus dalykas, tai ta linkme ir reikia judėti.
Naoha
Na, karpos butu labai idomi kersto forma... ypac zmogui, kuriam grozis yra visas gyvenimas...😃
Misantropia
NataliLT rašė:na tas ju gyvenimo pavertimas siukslynu labai panasus i kersta... bet ka jau padarysi, reikia uzbegt uz akiu 😘
Misantropia
Priežasčių gali būti daugybės. Viena jų pavydas... jei kažkokia senmergė pavydi tau laimės, tai tu čia niekuo dėta. O gal paprasčiausiai per tą laiką, kai nesimatės paaugo jos ego, ir ji negali susitaikyti, jog kažkas jai pasako "ne", kad kažkieno gyvenime atsirado ir svarbesnių žmonių... Pasiųsk jai karpas kokias. Ir nufotkinus man atsiųsk. Pasikabinsiu foto ant monitoriaus ir ir sunkią akimirką žiūrėsiu į ją, galvodama, joga pasaulyj yra kažkas, kam blogiau už mane.
NataliLT
na tas ju gyvenimo pavertimas siukslynu labai panasus i kersta... bet ka jau padarysi, reikia uzbegt uz akiu 😘
Naoha
Pasistengsiu: esu kerstinga ir moku kersti, moku is harmonijos padaryti chaose... bet labai sunku suvokti, kodel senas draugas nori sugriauti tavo, kad ir nedidele, laime...
Misantropia
Na jei jau ištiesiau tai turėjai būt kažkuo ypatinga, bet kam netiesiu o daugumos apskritai pakęst negaliu. Štai ką pasakysiu: Jei jau kartą atsistojai - nebesileisk nuverčiama. Jei tie kuriuos laikai draugais nori tavo gyvenimą paverst šiukšlynu - užbėk už akių ir paversk jų gyvenumą šiukšlynu. Draugai apsimetėliai verti paties blogiausio.
Arkangelas
...mėgaukis KRITIMU virš bedugnės..bet nors ir kokie sunkūs sparnai,galima krentant įsikibti į stačias uolas,ar kokia bejėgę kyšančią šakelę.Viltis yra,nors ir viskas atrodo beviltiška..
Naoha
Bet istiesiai... gal ne tiesiogiai, bet istiesiai... tokiu dalyku as niekada nepamirstu... pasak Enigmatic, mano atmintis kraupiai gera... Nieko negalejau sau padaryti: ji turetu buti mano drauge, o pasirodo tik nori mano gyvenima dar didesniu siukslynu paversti...
Misantropia
Gal ne aš tau istiesiau ranką? Man tai nelabai būdinga. O jei leidiesi dar kartą sugrūdama į tą pačią duobę, tai jau virš visko...
Naoha
Gal tu teisi... bet viena karta tu man jau istiesei ranka ir as istengiau pakilti... bet kai mane vel, tiesiogine to zodzio prasme, sukisa atgal i ta pacia pamazgu duobe, vien uz tai, kad as buvau stipri... tai kam stengtis...
Misantropia
Na tai tavo gyvenimas... Ir jei nori nuleist jį pamazgų duobėn, aš tikrai tau netrukdysiu. Darvino dėsnis: išlieka tik stipriausieji. Ir jei nesugebi pakilt nukritus, tai nežinau ar kas išties tau ranką.
Naoha
As tiek kartu bandziau skrirsti, ir tiek kartu kritau, kad jau nematau prasmes stengtis... mano gyvenimas vienas didelis kritimas, vis atsitrenkiant i astriais it skustuvai uolas...
Komentarai
Visada prašom. Jei dar kada reiks originalių idėjų - kreipkis. Tu visgi tas žmogus, kuriam esu linkusi ištiest ranką.
Kaip tik ruosiausi laime uzkalbeti, tai ir karpas tuo paciu pasiusiu... Aciu uz patarima.
Na va matai kaip pataikiau. Tas karpas prisiminiau, nes kartą netyčia jom senuką vieną išgąsdinau. turbūt vargšas visą vakarą nuo veidrodžio neatlipo... Keršto esmė - smogti jautriausion vieton... Jei išorinis grožis jai labai opus dalykas, tai ta linkme ir reikia judėti.
Na, karpos butu labai idomi kersto forma... ypac zmogui, kuriam grozis yra visas gyvenimas...😃
NataliLT rašė:na tas ju gyvenimo pavertimas siukslynu labai panasus i kersta... bet ka jau padarysi, reikia uzbegt uz akiu 😘
Priežasčių gali būti daugybės. Viena jų pavydas... jei kažkokia senmergė pavydi tau laimės, tai tu čia niekuo dėta. O gal paprasčiausiai per tą laiką, kai nesimatės paaugo jos ego, ir ji negali susitaikyti, jog kažkas jai pasako "ne", kad kažkieno gyvenime atsirado ir svarbesnių žmonių... Pasiųsk jai karpas kokias. Ir nufotkinus man atsiųsk. Pasikabinsiu foto ant monitoriaus ir ir sunkią akimirką žiūrėsiu į ją, galvodama, joga pasaulyj yra kažkas, kam blogiau už mane.
na tas ju gyvenimo pavertimas siukslynu labai panasus i kersta... bet ka jau padarysi, reikia uzbegt uz akiu 😘
Pasistengsiu: esu kerstinga ir moku kersti, moku is harmonijos padaryti chaose... bet labai sunku suvokti, kodel senas draugas nori sugriauti tavo, kad ir nedidele, laime...
Na jei jau ištiesiau tai turėjai būt kažkuo ypatinga, bet kam netiesiu o daugumos apskritai pakęst negaliu. Štai ką pasakysiu: Jei jau kartą atsistojai - nebesileisk nuverčiama. Jei tie kuriuos laikai draugais nori tavo gyvenimą paverst šiukšlynu - užbėk už akių ir paversk jų gyvenumą šiukšlynu. Draugai apsimetėliai verti paties blogiausio.
...mėgaukis KRITIMU virš bedugnės..bet nors ir kokie sunkūs sparnai,galima krentant įsikibti į stačias uolas,ar kokia bejėgę kyšančią šakelę.Viltis yra,nors ir viskas atrodo beviltiška..
Bet istiesiai... gal ne tiesiogiai, bet istiesiai... tokiu dalyku as niekada nepamirstu... pasak Enigmatic, mano atmintis kraupiai gera... Nieko negalejau sau padaryti: ji turetu buti mano drauge, o pasirodo tik nori mano gyvenima dar didesniu siukslynu paversti...
Gal ne aš tau istiesiau ranką? Man tai nelabai būdinga. O jei leidiesi dar kartą sugrūdama į tą pačią duobę, tai jau virš visko...
Gal tu teisi... bet viena karta tu man jau istiesei ranka ir as istengiau pakilti... bet kai mane vel, tiesiogine to zodzio prasme, sukisa atgal i ta pacia pamazgu duobe, vien uz tai, kad as buvau stipri... tai kam stengtis...
Na tai tavo gyvenimas... Ir jei nori nuleist jį pamazgų duobėn, aš tikrai tau netrukdysiu. Darvino dėsnis: išlieka tik stipriausieji. Ir jei nesugebi pakilt nukritus, tai nežinau ar kas išties tau ranką.
As tiek kartu bandziau skrirsti, ir tiek kartu kritau, kad jau nematau prasmes stengtis... mano gyvenimas vienas didelis kritimas, vis atsitrenkiant i astriais it skustuvai uolas...
Bet lieka mažytė viltis, jog visgi pakilsi...
... ir anksciau ar veliau pasieksi dugna...