
Dienoraštiškas dienoraštis
Štai rytas. Atvedu vaiką į daržą. Tas laimės pilnom kelnėm lipa sienom. Dvi savaitės namie jį pavertė kone spaidermenu. Kalbuosi su auklėtoja, pasakoju kokios užsilikusios bėdos ir kaip jas spręsti? "Nieko baisaus, -pasakė ji man, - kad tik į kriauklę nesisiotų" …
Štai rytas. Atvedu vaiką į daržą. Tas laimės pilnom kelnėm lipa sienom. Dvi savaitės namie jį pavertė kone spaidermenu. Kalbuosi su auklėtoja, pasakoju kokios užsilikusios bėdos ir kaip jas spręsti? "Nieko baisaus, -pasakė ji man, - kad tik į kriauklę nesisiotų"
Pasirodo penktadienį vienas berniukas tą pabandė padaryti.
Taip ir liko man atviras klausimas visai dienai: idėjų generatorius prastai suveikė, ar namie pamatė?
Toliau stotelė. Maurodama per pusnis mintyse perkračiau visas man žinomas keiksmažodžių formas. Finišo tiesiojoje beveik tikėjausi pamatyti kiemsargių ir laukiančiųjų transporto muštynes. Bet ne, vaikšto diedukai su bobutėmis, šypsosi ir pilsto smėliuką. O ko jiems nesišypsoti, kai traktoriukas į pagalbą atvažiavo. Nepalyginsi su pirmuoju pasnigimu, kai įtūžę keikėsi, stumdėsi ir mojavo kastuvais.
Kur darbe diena dingo tai apskritai nesupratau. Negaliu net pasakyti ką padariau. Programos konfigūracijoje rausiausi.
Blynai. Vargas su jais. Ir reikėjo gi man taip ne laiku užsukti į parduotuvę ir susidurti su viena iš vaiko auklėtojų. "Rytoj - blynai, -išgirdau". Ir nepatogu ignoruoti, kai asmeniškai perspėjo.


Komentarai
gerutis jis
Yeeww
Kraupu, bet mačiau juos kyšančius iš nudilusių džinsų, kai prasilenkėme kartą gatvėje... Ir jis TIKRAI neturi šeimos, bent jau gyvena forever alone, nes įdomu, kas drįstų taip gyventi
Hmmm... truputį primena Gotfrido draugę iš kaimo. Ta pusiau auklėjama auga, tai lauke kur išpuola, ten daro viską, kas ant dūšios. Tai prieš užpraeitą vasarą mano mažas su ja dvi savaites pabendravęs man vidury miesto kelnes nusimovė ir pareiškė, kad sisiu nori. Blogas pavyzdys užkrečia. Stringai? WTF?
O tai su stringais matėi :D? Jis turi šeima re ne? Šiaip smalsu, ar drįstu gyventi kas nors su juo :)
Pagerbiant tą vaiką su kriaukle, galiu papasakoti apie mūsų gretimo namo kaimyną nuogalių, kuris ne tik po savo būtą nuogas vaikšto (Ačiū Dievui to man matyti dar neteko, tik tėvai pasakojo), kuris mėgsta dažnokai nusilengvinti savo virtuvės kriauklėje. Rimtesnio dalyko jis lenda po to namo bakonais. Vasarą. Kur žiemą dedasi, žinoti nenoriu... Beje, jis nešioja ir stilingus rožinius stringus
Čia tik stotelėje, kur didžiausia žmonių masė renkasi pravalė. Ir tai turbūt ne dėl pačių žmonių, o tam, kad koks po troleibuso/autobuso ratais nuslydęs ir išgyvenęs neimtų teistis su tvarkdariais Nuo darželio iki stotelės ( o tai praktiškai per visą rajonėlį) bridau per pusnis. Kai atsigrūdar iki darbo, kelnės buvo šlapios iki kelių
Gera paskaityti buvo . Ir džiaukis, kad bent barsto pas tave kas kelią, savo mieste aš šiandien kaip meškute slidinėjau, jokio smėliuko
Na, taip. Nieko šokiruojančio Darže juk smagu žiemą pasikapstyti
Beje, antras sakinys yra: Atvedu vaiką į daržą . Kas ten šokiruojančio?
Na aš gal ne visur, bet mėgiamas irgi kur ne kur
O, aš tai pražiopsojau. Tikrai įspūdingas sakinys. Man atrodo, kad panaikinus priesagą ir reikšmė žodžio skiriasi
Antras sakinys kiek šokiravo, be vėliau jau viskas buvo aišku Beje, gražus raštas ;) Kažkada mėgau jį visur naudoti
Net ir šriftą atitaikei, tikrai DIENORAŠTIŠKA